Kiekvienų metų pradžioje „Sodra“ į pensijų kaupimą įtraukia iki šiol niekada nekaupusius dirbančius gyventojus. Šiais metais kaupimą kviečiami atnaujinti ir tie gyventojai, kurie anksčiau buvo priėmę sprendimą sustabdyti kaupimą. Ankstesni sprendimai dėl kaupimo stabdymo galėjo būti grįsti emocija, klaidingomis nuogirdomis ar tiesiog nepagalvojimu apie pasiruošimą didesniam finansiniam saugumui pensiniame amžiuje. Kviečiu skirti kelias minutes laiko ir susipažinti su įžvalgomis, kodėl verta atnaujinti kaupimą II pakopos pensijų fonduose ir kaip tai padaryti.
Demografinė situacija verčia sunerimti
Lietuvoje „Sodros“ pensija yra pagrindinis, o neretai ir vienintelis vyresnio amžiaus žmonių pragyvenimo šaltinis. Deja, vien tik „Sodros“ mokama pensija šiuo metu vidutiniškai sudaro mažiau kaip pusę „į rankas“ gauto atlyginimo. Tai yra tolokai iki finansiškai patogios ir nerūpestingos senatvės užtikrinimo. Tam reikėtų pasiekti apie 70–80 proc. buvusių pajamų lygį. Kaupiant ir II pakopoje galima sukaupti papildomą 10–15 proc. ar net ir didesnę buvusių pajamų dalį.
Pasirūpinti bent jau dalimi savo pensijos reikia patiems ir dėl prastėjančios demografinės situacijos šalyje. Lietuvos visuomenė sensta beveik sparčiausiai Europos Sąjungoje, šalyje sparčiai mažėja gimstamumas, o iki 2019 m. stebėta ir didelė emigracija. Todėl prognozuojama, kad ilguoju laikotarpiu pensininkų daugės, o dirbančiųjų skaičius mažės. Pavyzdžiui, šiuo metu dešimčiai dirbančiųjų „tenka“ trys pensininkai, o 2060 m. dešimčiai dirbančiųjų „teks“ jau šeši pensininkai. Tai reiškia, kad vis didesnės visuomenės dalies finansinė gerovė priklausys nuo valstybės pensijų išmokų. Papildomai kaupiant II pakopoje, kai lėšos yra investuojamos plačiai visame pasaulyje, yra atsiribojama nuo I pakopai būdingų su Lietuvos valstybe susijusių ne tik demografinių, bet ir ekonominių bei politinių rizikų.
Valstybės parama ir „įdarbinti“ pinigai
Apie ateities demografinę situaciją kalbama jau seniai, rizikas įžvelgia ir pati valstybė. Todėl ji skatina gyventojus kaupti pensijai II pakopos pensijų fonduose ir prisideda prie šio kaupimo. Pavyzdžiui, jei kaupsite II pakopoje ir tam skirsite 3 proc. savo darbo užmokesčio prieš mokesčius, valstybė prisidės papildomai, skirdama 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Didėjant VDU, didėja ir valstybės dalis. Pavyzdžiui, 2023 m. ji siekė 289 Eur, 2024 m. – 324 Eur, o šiais metais pridedama įmoka sudaro 30,33 Eur per mėnesį, arba 364 Eur per metus. Taigi VDU dydžio atlyginimą gaunančiam kaupiančiajam valstybė prideda dar apie pusę tiek, kiek skiria pats kaupiantysis.
Galbūt iš pirmo žvilgsnio tai neatrodo itin didelės sumos, bet nepamirškime, kad investuojant – laikas yra didžiausias jūsų sąjungininkas, mat čia įsijungia sudėtinių palūkanų efektas. Jis leidžia „dirbti“ ne tik jūsų kaupimui atidėtiems įnašams, bet ir palūkanoms, kurios yra uždirbamos laikui bėgant. Tokiu atveju, didžiausią darbą per ilgą laiką padaro „dirbantys“ pinigai ir iš to sugeneruota investicinė grąža. Per mėnesį 3 proc. sumažėjusio atlyginimo beveik nepajusite, bet tokia santykinai nedidelė kaupimo suma su valstybės skiriama paskata per ilgą investicijų laikotarpį gali virsti į kelis kartus ar net dešimteriopai didesnę sukauptą sumą. Kuo kaupimo laikotarpis ilgesnis, tuo geresnius rezultatus galima pasiekti.
Dar kelios priežastys grįžti į kaupimą
II pakopos pensijų fondai turi ir dar keletą svarbių privalumų, kuriuos verta apsvarstyti sprendžiant dėl grįžimo į II pakopos pensijų sistemą.
Tai vienas pigiausių ilgalaikio periodinio investavimo būdų Lietuvoje, kurio kainodara reguliuojama įstatymais (fondo metinis turto valdymo mokestis negali būti didesnis kaip 0,5 proc.).
Nereikia rūpintis, kur ir kaip investuoti. Lietuvoje II pakopos pensijų fondai veikia pagal gyvenimo ciklo modelį, kuris užtikrina automatinį rizikos paskirstymą pagal amžių. Jaunesniems kaupiantiesiems skirti fondai siekia uždirbti kuo didesnę grąžą, todėl gali investuoti į rizikingesnius aktyvus, o vyresniems žmonėms, kurių pensinis amžius jau artėja, skirti pensijų fondai siekia išsaugoti jau sukauptą turtą, todėl investicijos nukreipiamos į mažiau rizikingas turto klases.
Per visą kaupimo laikotarpį uždirbta investicinė grąža neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, kuris gali siekti 15–20 proc. Tai svarbu, nes kaupiant ilgą laiką, didžioji sukauptos sumos dalis susidarys iš uždirbtos investicinės grąžos, nuo kurios nereikės susimokėti papildomų mokesčių, skirtingai nei nusprendus investuoti savarankiškai į kitas finansines priemones.
Paveldimumas. II pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos yra paveldimos, jei kaupiantysis miršta nesulaukęs pensinio amžiaus. Jei pensijų fondo dalyvis miršta jau sulaukęs pensijos, fondo lėšos tam tikrais atvejais taip pat gali būti paveldėtos, bet tai priklauso nuo pasirinkto anuiteto tipo.
Pensijų anuiteto nauda. Pradėjus naudoti II pakopoje sukauptas lėšas, priklausomai nuo sukauptos sumos, vienas iš numatytų išmokos būdų yra pensijų anuitetas, mokamas „Sodros“. Šio anuiteto nauda – stabilios ir garantuotos pajamos visą likusį gyvenimą, nepriklausomai nuo to, kiek ilgai gyvensite. Jei gyvensite ilgiau nei vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje, bendra išmokėta suma gali viršyti tą, kurią sukaupėte per savo darbo metus.
Daliai žmonių nerimą kelia vykstančios diskusijos apie pensijų fondų ateitį ir galimi pokyčiai. Vis dėlto, istoriškai, net jei pokyčiai vyktų, dažniausiai galioja jau sudarytų sutarčių sąlygos, o dalyviai gali pasirinkti, ar nori pereiti prie naujų sąlygų.
Kaip atnaujinti sustabdytą kaupimą?
Pirmiausia, jei nesate tikri dėl savo kaupimo statuso (sustabdytas ar galiojantis), jį galite pasitikrinti arba pensijų kaupimo bendrovėje, kurioje turite II pakopos pensijų kaupimo sutartį, arba prisijungę prie asmeninės paskyros „Sodros“ svetainėje.
Jeigu buvote susistabdę kaupimą ir šiemet esate automatiškai įtraukti į kaupimo atnaujinimą, nieko nereikia daryti, kaupimas automatiškai atsinaujins nuo liepos 1 d. toje pensijų kaupimo bendrovėje, kurioje turite II pakopos pensijų kaupimo sutartį. Beje, kiekvienas kaupiantysis gali bet kada bendrovę pakeisti.
Kaupimą galite atnaujinti ir nelaukdami liepos 1 d. Tokiu atveju reiktų kreiptis į jau anksčiau pasirinktą pensijų kaupimo bendrovę ar pasirinkti kitą ir joje sudaryti pensijų kaupimo sutartį. Tą patį galite padaryti, jei buvote sustabdę kaupimą, bet šiemet nesate automatiškai įtraukti į kaupimo atnaujinimą.