Tyrimas atskleidė neįtikėtinus dalykus, kaip tėvai internete elgiasi su savo vaikais
Guoda Sakalauskienė, asmeninio prekės ženklo konsultantė, įmonės „Promefile“ įkūrėja ir vadovė, konferencijose kalbanti apie vaiko atvaizdo demonstravimo internete pasekmes, pasakoja apie Jungtinėje Karalystėje atliktą ir šiais metais publikuotą tyrimą, kuris atskleidė vadinamąjį „privatumo paradoksą“ – situaciją, kai tėvų ketinimai apsaugoti vaikų privatumą nesutampa su jų realiu elgesiu internete.
Analizuojant influencerių atsakymus ir publikuotą turinį, paaiškėjo, kad visi tyrime dalyvavę turinio kūrėjai dalijosi savo vaikų atvaizdais – nuo 43 proc. iki net 99 proc. jų įrašų. Dar daugiau – net 70 proc. atvaizduose buvo aiškiai matomas vaiko veidas, o 38 proc.atskleidė asmeninės informacijos, tokios kaip vaikų vardai, amžius ar net buvimo vieta.
Maždaug 10 proc. įrašų vaikai buvo pavaizduoti potencialiai gėdingose situacijose, o 11 proc turinio buvo intymaus pobūdžio – dalintasi vaikų emocijomis, ligomis ar pykčio priepuoliais.
„Ar toks dalijimasis vaikų gyvenimo detalėmis yra apgalvota strategija, kai komerciniai interesai viršesni nei privatumas, ar tai tiesiog natūralus „dalijimasis kasdienybe“ su aplinkiniais – vieningos nuomonės čia nėra.
Įdomu, kaip ateityje jausis žmogus, kuris dar nesulaukęs 13-os metų jau turi daugiau nei 1300 nuotraukų archyvą, kurio didžioji dalis paskelbta be jo sutikimo, ką rodo šie tyrimai. Tyrime, paskelbtame žurnale „The Journal of Pediatrics“, įspėjama, kad be vaiko sutikimo paliktas skaitmeninis pėdsakas gali turėti ilgalaikių pasekmių vaiko savigarbai, saugumui ir galimybėms ateityje“, – sako G. Sakalauskienė.
Tėvai turėtų su vaikais peržiūrėti nuotraukas internete ir ištrinti tas, kurios jiems nepatinka
„Jau antroje ar trečioje klasėje vaikai puikiai supranta socialinių tinklų esmę ir neretai turi aiškintis savo draugams, ką jų tėvai „papostino“. Apie 10–11 metų jie jau pradeda save „googlinti“, o kai kuriems tai būna šokas – suvokus, kiek daug informacijos apie juos yra viešojoje erdvėje. Tai yra momentas, kai verta atsisėsti kartu su vaiku, peržiūrėti tėvų socialinės medijos paskyras ir pašalinti tai, kas vaikui atrodo nepriimtina“, – pataria G. Sakalauskienė.
Pašnekovė akcentuoja, kad kiekvienas sprendžiame kaip norime auginti ir auklėti savo vaikus, kokią vaikystę jiems siūlome, bet jei esame tie tėvai, kurie dalyvaujame „sharenting“ procese, svarbu naudoti filtrus skelbiamam turiniui, tartis su vaiku ir nuolat įvertinti, ar skelbiami įrašai atitinka ilgalaikius tikslus bei vaiko interesus.
G. Sakalauskienė paaiškina, kad pats „sharenting“ – tai reiškinys, kai artimieji, dažniausiai tėvai, socialinėje medijoje dalijasi savo vaikų duomenimis: nuotraukomis, istorijomis, pasiekimais ar kitais asmeniniais momentais. Vis garsiau diskutuojama apie šio reiškinio daugiasluoksniškumą – vaiko teisę į saugumą, privatumą ir savo internetinę tapatybę, kuri susiduria su tėvų noru dalintis vaiko pasiekimais internetinėje erdvėje. Mūsų, kaip tėvų, pavyzdys taip pat yra svarbus, nes taip, kaip mes elgiamės internete, taip elgsis ir mūsų vaikai. Jie mokosi saugoti savo privatumą, reputaciją ir saugumą skaitmeninėje erdvėje stebėdami mus.
Paaugliai internete ieško vieni kitų „keistų“ nuotraukų dėl noro pasityčioti
„Tyrimai teigia, kad 40 proc paauglių nepatinka tai, ką tėvai apie juos skelbia socialiniuose tinkluose. Tai nenuostabu, nes šis internetinis archyvas atspindi tėvų įspūdžius apie vaikus, o ne pačių vaikų suvokimą apie save.
Esame pirmoji tėvų karta, aktyviai dalyvaujanti „sharenting“ procese, o mūsų vaikai – pirmoji karta, kuri turės išsamų internetinį archyvą, dažnai sukurtą be jų pačių sutikimo. Šiandien paaugliai naršo draugų tėvų socialinių tinklų paskyras, ieškodami „keistų“ bendraamžių fotografijų, istorijų ar dialogų, kurie gali tapti tarpusavio patyčių objektu. Socialinės medijos dėka mūsų vaikai šiandien auga su didesne auditorija nei augome mes, todėl kyla klausimas: ar tikrai tėvų paskyros turėtų dar labiau apsunkinti vaikų gyvenimą?“ – klausia pašnekovė.
Jos nuomone, dar per mažai kalbame apie „sharenting“ poveikį tėvų ir vaikų santykiams, kaip tai veikia vaikų elgseną, savivertę ir asmeninį vystymąsi, kokį ilgalaikį pėdsaką tai palieka jų ateičiai, kur nukeliauja vaikų nuotraukos ir tapatybės informacija, kaip viešai prieinama informacija gali būti panaudota bloga linkinčių žmonių.
„Svarbu suvokti, kad socialinės medijos algoritmui nepatinka mūsų vaikai, jam patinka žmonių įsitraukimas, kurį sukelia šis turinys. Kai kuriuose tyrimuose apskaičiuota, kad iki 2030 m. beveik du trečdaliai jaunosios kartos tapatybės sukčiavimo atvejų bus susiję „shareting“ efektu, kaip jau minėjau, daugiau pasekmių matysime ateityje“, – neabejoja G. Sakalauskienė.
Influencerių šeimose užaugę vaikai vis garsiau kalba apie traumas
Pašnekovė sako šiandien pernelyg dažnai girdinti iš tėvų, kad „jie žino, jog jų vaikai gerai jaučiasi, kai tėvai dalinasi jų duomenimis“, bet jos nuomone, dar turime palaukti, kol užaugusi influencerių tėvų įtakoje gyvenusi karta galės pati pasakyti, ką apie tai mano, kaip jaučiasi.
„Dirbdama asmeninio prekės ženklo srityje pastebiu, kad šis reiškinys tampa vis aktualesnis – vis daugiau atliekama mokslinių tyrimų, analizuojančių, kokį poveikį daro tėvų sprendimas aktyviai dalintis vaikų gyvenimo akimirkomis, vis dažniau pasirodo ir vaikų, augusių influencerių šeimose, liudijimai apie savo patirtis bei daugėja patarimų, kaip tą daryti saugiau“, – sako ji ir pateikia kelis pavyzdžius.
Vienas paauglys, užaugęs influencerių šeimoje, išsakė: „Prašau jūsų būti šios vaikų kartos balsu, nes iš pirmų lūpų žinau, ką reiškia neturėti pasirinkimo, kai skaitmeninis pėdsakas, kurio nesukūrei, lydi tave visą likusį gyvenimą“. Kita istorija iš JAV – S. Franke, augusi šeimoje, kur gyvenimas buvo transliuojamas „YouTube“ kanale, šiais metais išleido knygą apie traumuojančius savo vaikystės išgyvenimus.
„Nors tai pavieniai pavyzdžiai, bet net ir šių žmonių liudijimuose garsiai skamba klausimas – ar tikrai pagalvojame, kiek daug papasakojame apie savo artimiausius žmones. Iš kitos pusės vis daugiau kalbant apie šį reiškinį, pastebima, kad ir influencerių turinyje vis mažiau rodomi vaikai arba jų veidai užblurinami, uždengiami. Gaila, kad tokia apsauga socialinėje medijoje nėra automatinė“, – nuogąstauja G. Sakalauskienė.
Vaiko atvaizdo viešinimas gali būti konstatuojamas kaip piktnaudžiavimas savo valdžia
Klausimą, kaip teisiniai reglamentai apibrėžia vaikų bei paauglių privatumo apsaugą socialiniuose tinkluose, „AVOCAD“ vyresnysis teisininkas Mantas Baigys atsako, kad nepilnamečių vaikų duomenys socialiniuose tinkluose turi būti tvarkomi BDAR’e nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Pavyzdžiui, mokymosi įstaigai norint viešinti nuotraukas iš mokykloje ar kitoje vietoje vykstančių renginių, turi gauti nors vieno iš tėvų / globėjų sutikimą. Jeigu tėvai socialiniuose tinkluose randa savo vaiko nuotraukas (pvz. iš renginio), turi pilną teisę kreiptis į socialinį tinklą ir prašyti tokias nuotraukas pašalinti.
„Štai 2020 m. Nyderlandų teismas įpareigojo močiutę pašalinti savo anūkų nuotraukas iš socialinių tinklų. Taip pat skyrė 50 eurų baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną. Ieškinys buvo pareikštas tėvų, kurie įrodinėjo, jog anūko nuotraukos buvo viešinamos be tėvų sutikimo“, – kitokį pavyzdį pamini teisininkas.
Paklausus, kokia yra tėvų atsakomybė, jei jie savo vaiką „išnaudoja“ viešindami jo atvaizdus, ypatingai tuomet, kai jie maži ir negali patys nuspręsti, M. Baigys akcentuoja, kad kiekvienu atveju tėvai turi vertinti ar vaiko atvaizdo viešinimas nepažeis vaiko interesų, pavyzdžiui, reklamuojant įvairius produktus socialiniuose tinkluose
„Jeigu vaikas gali išreikšti savo nuomonę, tai į ją būtina atsižvelgti – jeigu vaikas nesutinka su nuotraukos viešinimu – tėvai ir neturėtų viešinti tokių nuotraukų. Jeigu vaiko atvaizdo viešinimas nebus suderinimas su vaiko interesais – gali būti konstatuojamas ir piktnaudžiavimas tėvų valdžia ir iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Bendra taisyklė – tėvai turi įvertinti kokias galimas neigiamas pasekmes nuotraukos talpinimas socialiniuose tinkluose gali sukelti ateityje, pavyzdžiui, kad iš nepilnamečio vaiko gali tyčiotis jos draugai ir kitos pasekmės“, – pabrėžia teisininkas.
