„Eurostat“ paskelbė apibendrintus 2023 m. duomenis, kur ES šalių gyventojų buvo klausiama, kaip dažnai jie savo kaimynystėje susiduria su smurtu ir vandalizmu. Pirmauja čia Vakarų ir Pietų Europos valstybės: Graikija (20,9 proc.), Nyderlandai (16,7 proc.), Bulgarija (15,6 proc.), Prancūzija (14,7 proc.).
O štai mūsų regione skaičiai mažiausi: Lietuva (2,7 proc.) – priešpaskutinė, ją lenkia tik Kroatija (1,4 proc.), o aukščiau už mus lenkai (2,8 proc.), slovakai (3,4 proc.), estai (4,3 proc.) ir latviai (5,4 proc.).
Pasak Vilniaus universiteto kriminologo doc. Gintauto Sakalausko, tokia apklausa – labai paviršutiniška ir kažkokių rimtesnių išvadų iš jos daryti sudėtinga. Bet reikia atkreipti dėmesį, kad čia kalbama apie tai, ką žmonės praneša.
„Gilesni kriminologiniai tyrimai stengiasi išsiaiškinti žmonių motyvus. O motyvai, kodėl nepranešama apie nusikaltimus, pirmiausia, tai nepasitikėjimas teisėsauga plačiąja prasme, žmones negalvoja, kad teisėsauga ką nors padarys, negalvoja, kad ji turi pakankamai pajėgumų. Antra, žmonės gali laikyti tuos dalykus mažareikšmiais, bandyti sutvarkyti viską savo jėgomis, gali nenorėti neigiamų padarinių savo artimiesiems“, – aiškina pašnekovas.
Pavyzdys čia galėtų būti smurtas artimoje aplinkoje – į jį skirtingose kultūrose žiūrima labai nevienodai. Tai galėtų paaiškinti ir skirtumą tarp Rytų ir Vakarų.
„Smurto gali būti labai įvairaus, o pranešimo apie smurtą tyrimuose pastebima daug kultūrinių aspektų. Vienose šalyse žmonės yra linkę pateisinti lengvą smurtą, tame nemato problemos. Pavyzdžiui, jei Švedijoje pasakysi ką nors užgaulaus, seksistinio, moteris gali kreiptis į teisėsaugą dėl to. O Rytų Europoje moterys rečiau kreipiasi net tais atvejais, kai patiria ne tik užgauliojimus, bet ir lengvą fizinį smurtą. Joms atrodo, kad tai nieko tokio“, – pastebi kriminologas.
„Tame „Eurostat“ užduotame klausime visų šių niuansų nesimato“, – paminėjo jis.
Dar vienas paaiškinimas galėtų būti gerokai išaugęs pragyvenimo lygis, kas prieš 20 metų atrodė kaip didelė suma, šiandien gali pasirodyti kaip smulkmena.
„Ir studentams sakau pavyzdį su automagnetolomis, prieš 20-30 metų būdavo vagiamos ir visi kreipdavosi, nes 30 dolerių atrodė labai daug. Dabar mes tapę daug turtingesni ir kreipiamasi rečiau, nes prarastas turtas santykinai nebe toks vertingas“, – kalbėjo G. Sakalauskas.
Dar vienas paaiškinimas galėtų būti ir mažesnis pasitikėjimas institucijomis, Rytų valstybėse susiformavęs dėl istorinių ir kultūrinių priežasčių.
„Pasitikėjimo pas mus nėra daug. Nors pasitikima policija, nėra pasitikėjimo bendra teisėsaugos sistema, nepasitikima teismais, prokuratūra, bausmių vykdymo institucijomis. Visa Rytų Europa yra daugiau prie tų valstybių, kur nėra pasitikėjimo formaliąją problema. Vakaruose įprasta kreiptis ir ten viską sutvarko. O pas mus yra kultūrinės, istorinės baimės, kai neaišku, kas bus, neaišku, ką kiti pagalbos, nepasitikima bendra valstybės reakcija, kiek ji veiksminga ir efektyvi“, – kalba docentas.
Kai kurie politikai Lietuvoje kaip grėsmę įvardina migraciją, esą atvykėliai iš kitų šalių daro daugiau nusikaltimų. Paklaustas, galbūt tai paaiškintų skirtumą tarp Rytų ir Vakarų, G. Sakalauskas pažymėjo, kad jokie kriminologiniai tyrimai to nepatvirtina.
„Migrantai nusikalstamumą nei didina, nei ką, tai yra mitas, – kalbėjo kriminologas. – Tik faktas tas, kai žmonės svetimi, nepažįstami, kitaip atrodantys, aišku, tokius įskundžia daug greičiau nei vietinius gyventojus. Kadangi migrantų bendrai daugiau Vakaruose, žmonės dėl jų dažniau kreipiasi. Pas mus migrantų išvis beveik nėra.“
Užregistruojama mažiau nusikaltimų
Nors iš „Eurostat“ duomenų negalima daryti reikšmingų išvadų, Lietuvoje daug metų mažėja ne tik bendras registruotas nusikalstamumas, nors tai tikrai nereiškia, kad realiai nusikaltimų padaroma mažiau, tai gali lemti ir kitos priežastys.
Bet kartu smunka sunkių ir labai sunkių nusikaltimų statistika, apie juos dažniausiai pranešama teisėsaugai.
Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio pateiktais duomenimis, 2024 m. užregistruota 44531 nusikalstama veika ir tai 2079 nusikalstamomis veikomis arba 4,9 proc. daugiau nei 2023 m.
„Paskutinių penkerių metų nusikalstamumo tendencijos yra pakankamai stabilios, registruotų nusikaltimų skaičius išlieka panašus. Didžiausią nerimą kelia didėjantis sukčiavimų ir nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, skaičius.
Užsieniečių padarytų nusikalstamų veikų pastaruosius 3 metus mažėja. LR Vidaus reikalų ministerijos užsakymu kasmet atliekamų gyventojų apklausų duomenimis, net 91 proc. šalies gyventojų jaučiasi saugūs (palyginimui 2020 m. tokių gyventojų skaičius buvo 79 proc.)“, – nurodė R. Matonis.
2024 m. visose ikiteisminio tyrimo įstaigose registruota 47915 nusikalstamų veikų, tai 4,3 proc. daugiau nei užpernai.
Augimą iš esmės tai lėmė daugiau pradėtų tyrimų dėl sukčiavimo, narkotikų ir vagysčių iš parduotuvių.
Tą galima paaiškinti didesniu policijos dėmesiu šioms sritims. Į viešumą patekus ne vienam atvejui, kai jauni žmonės apsinuodijo psichotropinėmis medžiagomis, teisėsauga pradėjo aktyviau veikti kovodama su šiuo reiškiniu. Todėl pradėtų tyrimų dėl disponavimo narkotikais skaičius išaugo 20,2 proc., nuo 2599 iki 3123 tyrimų. Kiek padidėjo ir kova su narkotikų prekeiviais, dėl jų pradėta 12,2 proc. daugiau tyrimų.
35 proc. išaugo užregistruotų vagysčių iš parduotuvių, 37,8 proc. pradėta daugiau tyrimų dėl transporto priemonių pagrobimo.
O štai sunkių ir labai sunkių nusikaltimų Lietuvoje pastaraisiais metais kaip niekad mažai. Kiek išaugo tik žmogžudysčių statistika, bet ankstesniais metais šie skaičiai buvo rekordiškai maži.
