„Toks scenarijus negali būti naudingas nė vienai Vakarų valstybei, nes tai reikštų, kad nesustabdyta agresorė priartėja prie Vakarų. Šiandien sunkiai galime įsivaizduoti tokio scenarijaus išsipildymu, tačiau labiau tikėtinas scenarijus, kad NATO rytų flange gali atsiverti saugumo garantijų vakuumas. Tai drąsintų Rusiją pasinaudoti situacija ir imtis NATO testavimo kariniais veiksmais. Todėl privalome didinti mūsų gynybinį savarankiškumą dėl dviejų tikslų: atgrasymo bei atsilaikymo“, – teigia TS-LKD.
Šiems tikslams pasiekti konservatoriai mato būtinybę nepamesti, o ypač tarpusavyje nesupriešinti gynybos sistemos dalių ir prioritetų. Jie mato būtinybę kurti savarankiškesnę Lietuvos saugumo vertikalę nuo padangių iki apkasų.
TS-LKD frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė šiuo metu pasigenda realių veiksmų, kurie leistų judėti Valstybės gynybos tarybos (VGT) užsibrėžto tikslo – 5-6 proc. BVP gynybai kryptimiu.
„Darbų programoje nematome projektų, kurie būtų pildantys biudžetą (…). Tačiau jau antradienio darbotvarkėje matome ir antradienio, ir rytojaus posėdžio darbotvarkėje projektus, kurie mažina biudžeto pajamas, jo surinkimus. Jau rytoj bus įvairios PVM lengvatos, didinama PVM riba, ir tas vėl didins PVM atotrūkis. Tai yra simbolinės detalės, kad mes neadekvačiai vertiname situaciją“, – per spaudos konferenciją kalbėjo M. Lingė.
TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad konservatoriai tvirtai remia kartelę dėl 5-6 proc. gynybos finansavimo.
„Valdantieji turi žinoti, (…) kad mūsų politinė jėga visada bus ramstis, priimant išmintingus sprendimus dėl gynybos finansavimo didinimo. Net, jeigu vidinės intrigos, nesutarimai, galbūt ir dėl to pačio gynybos finansavimo, išsprogdins valdančiąją koaliciją, mes pasirengę strateginiais klausimais remti ir mažumos Vyriausybę, jeigu jie ir toliau judės valstybės stiprinimo linkme“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
TS-LKD pirmininkas, pažymėjo, kad, kalbant apie gynybą, svarbu suvokti, kur šiuo metu esame.
„Mes ir dabar, ir jau daug metų, nuo narystės NATO pradžios, esame plane A, kai visas mūsų gynybos planavimas vyksta pagal NATO gynybos planų logiką. (…) Tačiau dabartinių geopolitinių tektoninių lūžių akivaizdoje (nors po vakar galbūt yra šiek tiek daugiau pozityvių žinučių) save gerbianti valstybė, esanti tokioje geopolitinėje situacijoje kaip mes, privalo turėti šalia plano A (kurį turėtų ir toliau vystyti) ir planą B.
Pavadinčiau jį Lietuvos gynybos tvirtovės planu. Valstybė turi būti kuo savarankiškesnė, ypač tam tikruose pajėgumuose, kad galėtų būti tvirtovė“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Trumpojo laikotarpio uždaviniai
Konservatoriai kartu su rėmėjais parengė siūlymus, kaip stiprinti gynybą. Tarp trumpojo laikotarpio uždavinių konservatoriai kelia tikslą stiprinti visuomenės gynybinį potencialą.
„Valstybės saugumas yra visos visuomenės bendras uždavinys ir jis turi būti pagrįstas šalies gyventojų įsitraukimu į gynybą ginkluotu ir neginkluotu būdu. Visuomenės pasiryžimas ir pasirengimas gintis – mažų valstybių stiprybė ir veiksminga atgrasymo strategija.
Didesnį gynybinį savarankiškumą pavyks pasiekti tik plečiant visuomenės galimybes. Kuo daugiau piliečių ir įvairiais lygiais įtraukiama į šalies gynybą, tuo labiau išauga efektyvaus koordinavimo, komunikavimo poreikis iš valstybės institucijų pusės. Stiprinti Lietuvos įstatyminę bazę, kuri užtikrintų savalaikį ir efektingą NATO sąjungininkų, Lietuvos kariuomenės, visuomenės bei institucijų dalyvavimą Lietuvos saugumą užtikrinančioje veikloje bei gynyboje“, – teigia TS-LKD.
Tam jie siūlo šiuos konkrečius veiksmus:
1. Priimti sprendimus Seime dėl visuotinio šaukimo nustatant pereinamąjį laikotarpį ir pagal tai planuoti Lietuvos kariuomenės vystymą. Suomijos pavyzdžiu priimti, kad eiliniai kariai baigę privalomą tarnybą aktyviajame rezerve būna iki 50 metų amžiaus (karininkai ir puskarininkiai iki 60 m.), didinti dienų skaičių jų įgūdžių atnaujinimui.
2. Vystyti alternatyvią karinę tarnybą. Į karinę tarnybą kviesti visus jaunuolius, įskaitant ir tuos, kurie karo medicinos tarnybos pripažinti netinkamais atlikti PPKT, jiems randant vietą šalies gynybos sistemoje. Kurti kibernetinę tarnybą, su propaganda kovojančių elfų tarnybą, civilinės saugos tarnybą ir pan.
3. Suteikti teisę pagrindinį karinį parengtumą įgijusiems karo prievolininkams įsigyti ir laikyti kai kuriuos A kategorijos ginklus, o KASP kariai savo tarnybinius ginklus galėtų laikyti namuose. Tai suvienodintų galimybes šauliams, profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams bei visiems karo prievolininkams, įgijusiems pagrindinį karinį parengtumą, įsigyti ir turėti tam tikrus A kategorijos ginklus.
4. Karo padėties įstatyme į ginkluotųjų pajėgų sudėtį įtraukti užsienio savanorius.
5. Plėsti dronų simuliatorių klases ir organizuoti dronų valdymo, remonto, surinkimo kursus ir juos finansuoti įvairioms visuomenės grupėms nuo moksleivių iki atskirų darboviečių, įstaigų darbuotojų. Siekti po penkerių metų turėti pakankamą kiekį parengtų dronų operatorių.
6. Įsteigti dronų kuopas LŠS rinktinėse ir karo komendantūrose.
7. Plėsti privačių šaudyklų ir poligonų tinklą. Siektina, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų bent viena šaudykla.
8. Plėsti Suaugusiųjų mokymus, sudarant galimybę išmokti dronų valdymo, minavimo, savigynos, priedangų įsirengimo, pirmosios pagalbos teikimo, atsparumo propagandai, ginklų naudojimosi, taikinių atpažinimo, manevravimo mūšio lauke, išgyvenimo karo metu patirčių.
Dar viena veiklos kryptis, kuria siūlo veikti konservatoriai – saugumo pasienyje stiprinimas, ir kontrmobilumo pajėgumo stiprinimas.
Tam užtikrinti siūlomi tokie veiksmai:
Pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.
Iki 2026 m. pabaigti įrengti kontrmobilumo inžinierinius parkus. Per 2025 ir 2026 m. atlikti tam tikrose kryptyse atrinktų melioracijos griovių kaip prieštankinių griovių pritaikymą. Įsigyti pakankamai prieštankinių minų ir sprogmenų inžinierinėms kontrmobilumo priemonėms pridengti. Organizuoti Lietuvos įmonėse betoninių kariškų blindažų liejimą, papildant kitas gynybines priemones. Kontrmobilumo inžinierinius parkus įrengti ties strateginiais tiltais, viadukais, užtvankomis, gamyklomis ir uostais.
Gavus išankstinį žvalgybinį perspėjimą, būti pasirengus atskirus pasienio ruožus užminuoti prieštankinėmis ir priešpėstinėmis minomis.
Prie sienos su Rusija (Kaliningrado sritimi) ir Baltarusija esančių arterinių kelių įrengti atramos punktus. Tai fortifikaciniai įrenginiai, tokie, kaip ugnies pozicijos, kolektyvinės apsaugos statiniai, bunkeriai, kurie skirti kuopos dydžio karinio vieneto gynybos iš įtvirtinimų užduotims vykdyti.
Sustiprinti atvykstančiųjų patikrą. Baltarusijos piliečiams, išvykstantiems į Baltarusiją, panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje. Keisti teisės aktus dėl išduotų leidimų Rusijos ir Baltarusijose piliečiams panaikinimo (numatyti daugiau panaikinimo atvejų, pvz., už pasisakymus socialiniuose tinkluose). Už pažeidimus kaip pvz. skleidžiant priešiškų valstybių propagandą, sukurti sistemą, kad toks asmuo būtų deportuojamas. Griežtinti rusakalbių (buvusio sovietų bloko šalių gyventojų) patekimą į šalį.
VSAT padalinius aprūpinti micro tipo žvalgybiniais dronais, kulkosvaidžiais ir vienkartiniais granatsvaidžiais pagal OSĮL, termovizoriais ir naktinio matymo taikikliais, kad laiku pastebėtų ir naikintų priešą, kertantį valstybės sieną.
Zonoje prie Lietuvos sienos, pvz., 20 km, uždrausti plynus miškų kirtimus ir sodinti medžius palei kelius (kuriant galimybę juos prireikus nupjauti kelio blokavimui). Šios priemonės leistų sukurti papildomas, natūralias kontrmobilumo priemones, o kartu būtų naudingos klimatui ir bioįvairovei.
Lietuvos kariuomenės modernizavimas, TS-LKD vertinimu, neatsiejamas nuo naujų pajėgumų kūrimo ir tolimesnio divizijos vystymo.
Tam siūlomi tokie veiksmai:
Visus ginkluotųjų pajėgų (toliau – GP) narius bei teritorines pajėgas (LŠS, KASP, Komendantūras) aprūpinti pagal modernaus kario programą iki 2028 m.
Kiekvieną būrį, kuopos ir aukštesnę vadavietę aprūpinti patikimu palydoviniu interneto ryšiu
Kiekvieną būrį bei transporto priemonę aprūpinti dronų detektoriais ir kovos su dronais slopintuvais.
Kiekvieną kuopą aprūpinti generatoriais, būtinosiomis medicinos priemonėmis, baterijų krovikliais, šildytuvais, maisto termosais, vandens ir kuro talpomis bei kitais būtinais reikmenimis.
Sukurti mobilias Viešojo saugumo tarnybos komandas, kurios būtų aprūpintos mobiliais radarais, galinčiais aptikti mažuosius bepiločius orlaivius, antidroninėmis priemonėmis ir kulkosvaidžiais. Tokios priemonės leistų aptikti prie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų artėjančius dronus, oro balionus, juos blokuoti, kad nepriartėtų prie saugomų objektų, arba, esant reikalui, numušti. Toliau vystyti antihibridinius pajėgumus.
Sąjungininkų pasitelkimas kriziniu atveju
Kalbėdami apie sąjungininkų pasitelkimą kriziniu atveju, TS-LKD atkreipia dėmesį į prieš 18 metų Rusijos sulaikymo strategijoje įvardintą tezę: „Kuo daugiau Europoje bus Amerikos, tuo mažiau Europoje bus Rusijos“.
„Rusija yra suinteresuota, kad įtampa tarp JAV ir Europos didėtų, kad JAV įtaka Europos politikai mažėtų, nes tai leistų Rusijai didinti savo įtaką Europai. Lietuva turi nuosekliai ginti gerų ES ir JAV santykių perspektyvą. Aplinkybes, dėl kurių gali blogėti ES ir JAV santykiai, Lietuva turi laikyti aplinkybėmis, kurios kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o būtent tokias tendencijas ir matome šiuo metu“, – teigia konservatoriai.
Todėl, TS-LKD vertinimu, turime:
Užsitikrinti greitojo reagavimo karinio aljanso (JEF) dalinių dislokavimą Lietuvoje iki tol kol NATO svarstys dėl NATO 5 straipsnio aktyvavimo.
Baltijos jūrą paversti NATO ežeru, sukuriant Šiaurės, Norvegijos, Barenco, Baltojoje ir Baltijos jūrų regione oro gynybos, elektroninės kovos, pakrančių gynybos, oro ir jūrų pajėgų bei „deep strike“ pajėgumų sistemą (A2/AD). Tai padėtų apsaugoti sąjungininkų pajėgų ir resursų atvykimą, taip pat padėtų turėti žvalgybinę ir ugnies iniciatyvą tikėtinuose priešo pajėgų ruožuose, leistų ne tik gintis bet ir vystyti kontrpuolimo pajėgumus.
Derinti įsigijimus su bet kuriuo NATO partneriu, turinčiu identišką ginkluotę ir norą tai daryti, kad krizės atveju galėtume tikėtis atsarginių dalių ar šaudmenų.
Visuomenės informuotumas ir kova su dezinformacija
Kalbėdami apie visuomenės informuotumą ir kovą su dezinformaciją, TS-LKD siūlo:
Įdiegti medijų raštingumo modulius visose bendrojo lavinimo mokyklose.
Į kovą su propagandos platinimu, dezinformacija aktyviai turi įsitraukti teisėsaugos institucijos. Peržiūrėti esamą teisinės atsakomybės traktavimą, mažinant penktosios kolonos balsų Lietuvoje nebaudžiamumo jausmą.
Siekti, kad socialinių tinklų valdytojai nustatytų vartotojo asmens tapatybę, kuris siekia susikurti (yra susikūręs) paskyrą. Įvesti draudimą perduoti paskyrą kitiems asmenims.
Bot’ų atakų ir fermų užkardymas. Kovoti su netikromis paskyromis.
Uždrausti arba stipriai apriboti „TikTok“ (bei kitas Kinijos komunistų partijai netiesiogiai pavaldžias platformas).
Rusijos ir Baltarusijos televizijos kanalus trikdyti slopintuvais bei finansuoti Lietuvos valstybingumui lojalias medijas probleminiuose rajonuose. Dar aktyviau kovoti su priešiškų valstybių medijų draudimo Lietuvoje techniniais apėjimais, didinti reguliuotojų resursą kovojant su dezinformacija ir propaganda.
Žiniasklaidos stiprinimas ir informuotumo didinimas. Gerai informuoti žurnalistai yra esminė pagalba valstybei kovoje su dezinformacija ir stiprinant piliečių suvokimą apie saugumo grėsmes.
Civilinės saugos stiprinimas
Civilinės saugos stiprinimo srityje konservatoriai siūlo:
Parengti evakuacijos planus savivaldos ir nacionaliniu lygiais: kur ir kaip evakuotis prie visuotinės gynybos negalintiems savo gyvenamojoje vietoje prisidėti civiliams. Savivaldos lygiu remtis šviežia Vilniaus miesto evakuacijos plano rengimo patirtimi.
Remiantis Ukrainos ir Suomijos patirtimi bei atsižvelgiant į Vilniaus miesto patirtį, visos šalies mastu identifikuoti ir įvertinti ne tik viešąjį požeminį plotą, tačiau ir privačius daugiabučių rūsius, garažus bei parkingus po žeme, juos priskiriant atitinkamai priedangos kategorijai. Visų Lietuvos priedangų gerinimo ir funkcionalumo didinimo programai skirti daugiau lėšų. Nacionaliniu mastu teikti rekomendacijas dėl saugių patalpų įsirengimo individualių namų savininkams. Skatinti patiems įsigyti elektros generatorius.
Pakeisti teisės aktus, kad kiekvienas naujas daugiabutis, ne tik nuo penkių aukštų, privalėtų turėti priedangą.
Sistemiškai peržiūrėti civilinės saugos specialistų poreikį biudžetinėse įstaigose ir didesnėje dalyje įstaigų nei dabar įvesti prievolę steigti pilnus etatus parengties pareigūnams atsakingiems už civilinę saugą.
Organizuoti reguliarias pratybas savivaldybėse, kad kiekvienas pilietis žinotų, kaip elgtis dingus elektrai, vandeniui, patyrus kibernetinę ar hibridinę ataką. Sudaryti galimybę Lietuvoje gyventi leidimus turintiems užsienio šalių piliečiams dalyvauti veikloje prie komendantūrų veikiančiuose neginkluoto pasipriešinimo būriuose.
Kaimo vietovėse steigti evakuacijos centrus, pasinaudojant jau esamais, bet nenaudojamais pastatais, sukuriant reikalingų produktų atsargas ir nakvynės vietas.
Visoje Lietuvoje įdiegti ukrainietiškus akustinius garso daviklius (SkyFortress) siekiant laiku paskelbti oro pavojų.
Vidutinio laikotarpio uždaviniai
Tarp vidutinio laikotarpio uždavinių konservatoriai išskiria poreikį vystyti gynybos pramonę. Vertinant patirtį Ukrainoje, jie siūlo koncentruotis į tris esmines kryptis: turime užtikrinti amunicijos, minų ir bepiločių orlaivių pagaminimą ir atsargų kaupimą šalies viduje bei rūpintis eksporto galimybėmis.
„Ši pramonės rūšis nėra tik eilinis verslas, todėl rūpestis dėl produkcijos realizacijos negali būti tik verslo reikalas. Pirmiausia reikia politinio prioritetizavimo, todėl siektina, kad gynybos pramonės vystymo gairės būtų apibrėžtos atnaujintame partijų susitarime dėl gynybos stiprinimo, numatant ir šios pramonės stiprinimą per įvairius finansinius instrumentus“, – pažymi TS-LKD.
Jie taip pat siūlo įkurti gynybos ir inovacijų mokslinius centrus. Organizuoti Hakatonus, Boot kampus, akseleratorius. Sukūrus inovacijas, jas ištestuoti kariuomenėje ar kitose jėgos struktūrose. Sudaryti įmonių kompetencijų žemėlapį, kad reikalui esant valstybė žinotų kokius inžinerinius pajėgumus galėtume konsoliduoti.
TS-LKD siūlo sukurti panašių įmonių klasterį, kuris galėtų atliepti inžinerinius poreikius karinėje srityje. Supaprastinti licencijavimo ir A kategorijos ginklų, sprogmenų gamybos Lietuvoje tvarką.
Konservatorių vertinimu, gynybos pramonę reikėtų vystyti viešos ir privačios partnerystės principu. Tam reikėtų, steigti Valstybinį gynybos holdingą, proaktyviai dirbti su Vakarų ginkluotės įmonėmis, jas kviečiant investuoti Lietuvoje ir čia gaminti produkciją – naudojant modelį, kai dalį projekto finansavimo, žemės sklypą suteikia Lietuva.
Tarp jų siūlymų – įveiklinti Lietuvos gynybos pramonę Lietuvos kariuomenei gaminti ilgo bei vidutinio nuotolio žvalgybinius ir smūgiuojančius bei FPV dronus, elektroninio karo priemones, minas, kontrmobilumo priemones, įvairius sprogmenis, šaudmenis, puolamąsias ir ginamąsias granatas, užtikrinant paramą, siekiant išeiti į užsienio rinkas.
Oro gynyba
Konservatorių vertinimu, Lietuva gali būti pažeidžiama antpuoliais iš oro ir raketiniais smūgiais, todėl pirminis prioritetas turi būti skiriamas priešlėktuvinei ir priešraketinei gynybai.
Jų siūlymai šioje srityje:
Siekti pakeisti NATO oro policijos misiją į oro gynybos mandatą. Be NATO aviacijos paramos nesugebėsime užsitikrinti oro viršenybės.
Toliau plėtoti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas – tai apsaugotų kritinę infrastruktūrą, karines bazes ir gyventojus.
Reikšmingai didinti trumpojo nuotolio oro gynybos pajėgas kovai su dronais, raketomis ir aviacija.
Didinti mobilių radarų ir elektroninės kovos priemonių įsigijimą.
Įsigyti nešiojamų priešlėktuvinių raketų sistemas. Jomis aprūpinti ne tik oro gynybos batalioną, bet ir karinius vienetus pagal planus vykdančius gynybą kontakto linijoje ir užnugaryje saugančius kritinę infrastruktūrą.
Prieštankinės ginkluotės stiprinimas
Prieštankinės priemonės, konservatorių vertinimu, yra būtinos efektyviai kovai prieš šarvuotą techniką tiek miesto, tiek atviroje vietovėje. Todėl jie siūlo:
Reikšmingai didinti prieštankinių ginklų atsargas – įsigyti papildomas Javelin, NLAW, SPIKE-LR, Carl Gustaf raketines sistemas.
Aprūpinti visus KASP, komendantūras ir teritorinės gynybos padalinius prieštankinėmis sistemomis ir FPV dronais.
Plėsti rezervo karių mokymų apimtis, siekiant efektyviau naudoti prieštankines priemones miesto ir miškingose teritorijose.
Ilgojo laikotarpio uždaviniai
TS-LKD vertinimu, ilguoju laikotarpiu savo gynybos potencialą turime vystyti, kad taptume modernia ir techniškai pažangia gynybine valstybe, orientuodamiesi į autonominių gynybos sistemų vystymą.
Tą padaryti jie siūlo:
Sukuriant teisinę sistemą autonominių gynybos sistemų integracijai.
Steigiant autonominių gynybos sistemų vystymo fondą.
Plėtojant DI ir autonominių sistemų tyrimų ekosistemą.
Investuojant į bepiločius orlaivius, sausumos robotus ir autonomines jūrų platformas.
Kuriant partnerystes su NATO, Izraeliu, Taivanu ir kitomis technologijų lyderėmis.
Trumpoji gynybos stiprinimo plano versija
Konservatoriai siūlo sparčiau įgyvendinti tęstinius projektus. Kalbant apie įrengimus, jie rekomenduoja iki 2026 m. pabaigti įrengti kontrmobilumo inžinierinius parkus pasienyje.
Kalbant apie aprūpinimus, TS-LKD rekomenduoja užtikrinti :
ginkluotųjų pajėgų narių bei teritorines pajėgų (LŠS, KASP, Komendantūras) pagal modernaus kario programą iki 2028 m.
· visų KASP, komendantūrų ir teritorinės gynybos padalinių prieštankinėmis sistemomis ir FPV dronais.
· VSAT padalinius žvalgybiniais dronais, kulkosvaidžiais ir vienkartiniais granatsvaidžiais, termovizoriais ir naktinio matymo taikikliais.
· būrius, kuopas ir aukštesnes vadavietes patikimu palydoviniu interneto ryšiu.
· būrius bei transporto priemones dronų detektoriais ir kovos su dronais slopintuvais.
· kuopas generatoriais, būtinosiomis medicinos priemonėmis, baterijų krovikliais, šildytuvais, maisto termosais, vandens ir kuro talpomis bei kitais būtinais reikmenimis.
Kalbant apie įsigijimus, TS-LKD siūlo:
· trumpojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų
· radarų ir elektroninės kovos priemonių
· prieštankinių ginklų atsargų ( Javelin, NLAW, SPIKE-LR, Carl Gustaf raketinių sistemų.)
· nešiojamų priešlėktuvinių raketų sistemas
Reikalingi nauji sprendimai
Konservatoriai išskiria septynis reikalingus naujus sprendimus:
1. Pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.
2. dėl visuotinio šaukimo ir alternatyvios tarnybos vystymo.
3. Suteikit galimybę A kategorijos ginklus laikyti namuose karinį parengtumą įgijusiems asmenims
4. Lietuvoje gaminti dronus (ilgo bei vidutinio nuotolio žvalgybinius, smūgiuojančius bei FPV) ir karinę amuniciją (minas, šaudmenis, puolamąsias ir ginamąsias granatas)
5. Įsteigti dronų kuopas LŠS rinktinėse ir karo komendantūrose. Plėsti dronų simuliatorių klases ir organizuoti dronų valdymo, remonto, surinkimo kursus visiems norintiems.
6. Įrengti atramos punktus Prie sienos su Rusija (Kaliningrado sritimi) ir Baltarusija esančių arterinių kelių.
7. Užsitikrinti greitojo reagavimo karinio aljanso (JEF) dalinių dislokavimą Lietuvoje iki tol kol NATO svarstys dėl NATO 5 straipsnio aktyvavimo.
