„Remigijus Žemaitaitis turi ypatingą komunikavimo su rinkėjais ar su politiniais oponentais, ar net su savo kolegomis būdą. Matyt, iš jo jau šito neatimsime. Bet prie to visiškai nesunku priprasti, nes tai daro nedidelį įspūdį ilgainiui. Sako jis duoda citatas... Aš tų citatų nerankioju, man jos nėra aktualios. Man svarbu, kad koalicija duotų balsus ir koalicijai davus balsus aš matau tikrą pokytį priėmus tam tikrus sprendimus – įstatymų pakeitimus“, – interviu „Delfi“ sakė Vyriausybės vadovas.
Nepaisant to, kad skandalingi koalicijos partnerio pasisakymai apie Ukrainą sulaukė aštrios Prezidentūros kritikos, o pareiškimai apie žydus atsidūrė teisėsaugos ir užsienio partnerių akiratyje, G. Paluckas įsitikinęs – žodžio laisvės ribos nėra peržengtos.
„Aš manau, kad jis nėra peržengęs žodžio laisvės ribų“, – teigė G. Paluckas, kai kuriuos „aušriečio“ rezonansą sukėlusius pareikšimus pavadindamas tiesiog „normalia diskusija“.
„Retorika ir diskusija dėl užsienio politikos, dėl sveikatos sistemos pertvarkos ir kitų dalykų – tai yra normali diskusija. Garsi, aštri, bet kai aš matau, kai epitetai skrieja į abi puses – ne tik R. Žemaitaitis spinduliuoja tokiais pasisakymais, bet atgal lygiai taip pat gauna – aš tai priimu kaip politinės sistemos realiją, kurioje aš nedalyvauju ir socdemams siūlau tokioje retorikoje nedalyvauti“, – teigė pastaruoju metu kritikos dėl tolerancijos R. Žemaitaičiui sulaukiantis premjeras.
ELTA primena, kad nesutarimai dėl R. Žemaitaičio „Nemuno aušros“ valdančiojoje koalicijoje tęsiasi nuo pat kadencijos pradžios.
Socialdemokratams nutarus formuoti daugumą su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio R. Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“, prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė – tai buvo klaida. Tuomet jis nurodė, jog netvirtins partinių „aušriečių“ ministrų kandidatūrų. Šalies vadovas savo kritišką poziciją pakartojo ir prieš porą savaičių.
G. Nausėdai kovo pradžioje paantrino ir demokratų „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
Per kelis šios valdančiosios koalicijos darbo mėnesius R. Žemaitaitis ne kartą neigiamai pasisakė apie prezidentą, ėmė reikšti viešą kritiką Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimui reikšmingai didinti asignavimus krašto apsaugai, o Seimo pirmininkui paraginus tuo abejojančius politikus nuvykti į Ukrainą, „aušrietis“ pareiškė nematąs prasmės to daryti.
Netrukus susitikimuose su rinkėjais Seimo narys tikino, esą šalies vadovas siūlo nacionalizuoti gyventojų indėlius ir panaudoti juos gynybai.
R. Žemaitaičio poziciją ir keliamas įtampas Prezidentūra nuolat kritikuoja. Šalies vadovo vyriausiais patarėjas Frederikas Jansonas Seimo narį netgi palygino su Rusijos propagandistais M. Zacharova ir D. Peskovu.
Tuo metu šią savaitę LRT televizijai G. Nausėda nurodė matantis alternatyvų, kuo būtų galima pakeisti įtampas valdančiosios koalicijos gretose keliančią R. Žemaitaičio vedamą „Nemuno aušrą“.
„Tikrai yra alternatyvų ir jeigu būtų bent mažiausias noras tų alternatyvų ieškoti, jos būtų atrastos“, – akcentavo G. Nausėda.
Paluckas nemano, kad LSDP būtų naudinga „dvigalvystė“: atsakomybę turi prisiimti vienas asmuo
Premjeras Gintautas Paluckas dar vis neatskleidžia, ar balandžio pabaigoje sieks Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko posto. Visgi, anot jo, šiuo metu partijai reikalinga ypač tvirta lyderystė – ne „dvigalvystė“. Todėl, politiko manymu, nebūtų gerai, jeigu jam vadovaujant Vyriausybei LSDP pirmininku taptų į Jonavos mero postą sugrįžęs Mindaugas Sinkevičius.
„Manau, kad tai nebūtų pats tvariausias, geriausias derinys ar darinys. Atsakomybę vis tik turi prisiimti vienas asmuo, kuris mato tam tikrą valstybės raidos viziją, turi užtikrinti tiek koalicijos, tiek siūlomų sprendimų priėmimo, tiek Vyriausybės veiklos stabilumą“, – trečiadienį interviu „Delfi“ teigė G. Paluckas.
Manau, kad tai nebūtų pats tvariausias, geriausias derinys ar darinys. Atsakomybę vis tik turi prisiimti vienas asmuo, kuris mato tam tikrą valstybės raidos viziją, turi užtikrinti tiek koalicijos, tiek siūlomų sprendimų priėmimo, tiek Vyriausybės veiklos stabilumą.
„Tokie dvigalvystės dariniai, matome iš kitų partijų patirties, yra gana nestabilūs. Todėl, manau, kad, įvertinus socialdemokratų vaidmenį politinės sistemos stabilumo užtikrinime, vis tik reikėtų orientuotis į vieno asmens vadovavimą“, – pabrėžė jis, akcentuodamas, kad politinės jėgos pirmininko rinkimų nereikėtų laikyti nacionalinės svarbos klausimu.
Kol kas į LSDP pirmininko postą yra pasiūlyti trys pretendentai – G. Paluckas, M. Sinkevičius bei kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Nė vienas iš šių pasiūlytų kandidatų viešai nėra pareiškęs, ar dalyvaus politinės jėgos lyderio rinkimuose. Premjeras G. Paluckas anksčiau yra teigęs, jog šiuo metu koncentruojasi į tiesiogines pareigas vadovaujant Vyriausybei ir sprendimą žada ateityje.
Tuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) vadinamojoje „čekiukų“ byloje išteisintas Jonavos meras M. Sinkevičius tikino rimtai svarstantis apie galimybę tapti LSDP pirmininku.
LSDP skyriai gali kelti kandidatus į partijos pirmininkus iki kovo 17 dienos. Vėliau, iki balandžio mėnesio pradžios, iškeltieji socialdemokratai turės paskelbti, ar varžysis dėl partijos lyderio posto. Balsavimas rinkimuose numatomas balandžio 23–26 dienomis.
ELTA primena, kad vasario pabaigoje LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pranešė, jog nesieks toliau vadovauti politinei jėgai. LSDP pirmininke pirmąjį kartą ji buvo išrinkta 2021 m., o po poros metų, 2023 m., politikė perrinkta antrai kadencijai.
G. Paluckas jau yra vadovavęs LSDP ir anksčiau – nuo 2017 m. Tačiau 2020 m. iš pareigų pasitraukė.
