„Šie pokyčiai duos proveržį Vilniaus viešojo transporto sistemai. Vakar buvo paskelbtas viešasis konkursas, anksčiau vyko pasirengimo etapai, rinkos konsultacija. Paskelbus šį konkursą ir jį įgyvendinus, Vilniaus viešojo transporto sistema paaugs 30 proc. Ir kokybiniai, ir kiekybiniai parametrai ženkliai išaugs. Viešojo transporto sistema bus patrauklesnė ir patogesnė, daugiau keleivių jį rinksis“, – žurnalistams trečiadienį sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Vakar paskelbto konkurso tikslas, kaip nurodė meras, yra nupirkti maždaug trečdalį papildomų viešojo transporto kilometražų.
„Visas pirkimas suskaidytas į keturis etapus, matome didelį rinkos susidomėjimą ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio vežėjų. Jie aktyviai dalyvavo rinkos konsultacijose. Tikimės konkurencijos, gerų kainų ir sėkmingai praversto konkurso“, – vylėsi meras.
Vilniaus vadovo teigimu, nors sostinė yra atsinaujinusi pusę viešojo transporto parko, kurių amžius yra iki dešimties metų, vis dar naudojami ir seni troleibusai bei autobusai.
„Apklausos rodo, kad keleiviams svarbu įlipti į kokybišką, švarią transporto priemonę, kurioje veikia ventiliacija, šildymas žiemos metu. Komforto jausmas yra pagrindinis momentas renkantis viešąjį transportą. Taip pat – didesnis dažnumas. Jei centrinėje miesto dalyje susisiekimas geras, žmonės gali net nežiūrėdami į grafikus patogiai judėti, turime vietovių, kur viešasis transportas kursuoja kartą ar du kartus per valandą. Taip pat svarbūs kokybiniai parametrai – švara, grafikų laikymasis, mandagūs vairuotojai“, – nurodė V. Benkunskas ir pridūrė, kad kaina visose apklausose „užima antrą vietą“.
Jis akcentavo, kad konkursu savivaldybė įsigys viešojo transporto paslaugų, autobusai perkami nebus. Galios reikalavimas, kad konkursus laimėjusios įmonės teiktų paslaugas elektriniais autobusais.
Tikslas – kad autobuso nereikėtų laukti ilgiau nei 15 minučių
Jei centrinėje miesto dalyje viešojo transporto priemonių intensyvumas pakankamai geras, priemiesčių vietovės patogumu nepasižymi.
Planuojama, kad konkurso būdu pasirinkus naujus vežėjus 2027 metais Vilniaus centrinėje miesto dalyje keleivių laukimo laikas neviršys 6–10 minučių, o toliau nuo centro esančiose ir rečiau apgyvendintose teritorijose – 15 minučių
„Po konkurso, 2026–2027 metų pradžioje, startuotume su kita dažnumo kokybe. Bent kas penkiolika minučių visame Vilniuje bus galima judėti viešuoju transportu. Pavyzdžiui, Grigiškėse šiuo metu judėti nėra patogu. Taip pat atsiras maršrutas, kuris leis judėti senamiesčio viduje. Apklausos parodė, kad tai reikalinga“, – tvirtino politikas.
Meras sakė, kad kalbantis su potencialiais konkurso dalyviais jie vairuotojų trūkumo problemos nedramatizuoja.
„Mūsų įmonėje, „Vilniaus viešajame transporte, per dešimt metų autobusų vairuotojų atlyginimai paaugo du kartus. Čia kažkokių išradimų nereikia. Reikia aiškių darbo sąlygų, kurios motyvuotų tuos pačius tolimųjų reisų vairuotojus pereiti į mūsų įmonę, visų pirma, per atlyginimus. Antras dalykas yra darbo vietos kokybė. Jei dabar turime senų autobusų ir troleibusų, kur žiemą reikia sėdėti su striuke, tai ir bus vienas darbo patrauklumų – kad žmonės galės dirbti naujose darbo priemonėse, komfortabiliai“, – dėstė V. Benkunskas.
Paklausus, ar didesnis privataus verslo įsitraukimas nesukurs daugiau prielaidų kelti viešojo transporto bilietų kainų ateityje, meras sakė, jog jokių planų perkelti investicijų ant vartotojų pečių nėra.
„Visi miestai investuoja į viešojo transporto sistemas ir išlaidas dengia iš biudžeto. Proporcijos yra tokios: 70 proc. dengiama per bilietus, 30 proc. surenkama iš miesto. Pasiryžimas yra didinti investicijas ir iš miesto pusės, bet tai kompleksinis klausimas. Matome, kad augant keleivių skaičiui ir bilietų bus daugiau parduodama, galiausiai ir automobilių, naudojamų nuosavoms kelionėms, skaičius mažės“, – sakė politikas.
Pasiteiravus dėl elektra varomų autobusų įkrovimo, meras sakė, jog rinkos konsultacijų metu probleminių vietų nepastebėta, krovimo tinklas pakrauti tokį kiekį autobusų vystomas jau dabar.
„Dveji metai bus skirti pasiruošimui, įskaitant ir klausimams dėl infrastruktūros“, – pažymėjo V. Benkunskas.
Šiuo metu pagrindinis vežėjas Vilniaus viešojo transporto sistemoje yra savivaldybės įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ (ji aptarnauja 75 maršrutus). Dar 31 maršrutą aptarnauja privatus verslas – 23 priklauso „Transreviui“, o 8 – „Kautrai“.
Planuojama, kad įgyvendinus viešojo transporto pirkimą savivaldybės įmonės ir privataus verslo apimtys viešojo transporto sistemoje pasidalytų maždaug per pusę.
Jei planai būtų įgyvendinti, tai reikštų ir tiesioginius pokyčius keleiviams.
Savivaldybė sako, kad būtų sukurti 7 nauji maršrutai, iš jų du greitojo susisiekimo (Grigiškės–Gariūnų g.–Oslo g.–Savanorių pr. (Vilkpėdė) bei Stotis–Drujos g.–Žalgirio g.–Stotis) ir penki kiti maršrutai (Santariškės–Antakalnis–A.Goštauto g.–Iešmininkų g., taip pat Dvarčionys–Saulėtekis–Antakalnio g.–Olandų g.–Stotis–Iešmininkų g., dar vienas – Karoliniškės–Lazdynai–Vikingų slėnis–Liepkalnis bei Žemųjų Panerių–Trakų Vokės–Fabriko g.–Lentvario ir Iešmininkų g.–Kapsų g.–Vikingų slėnis–Burbiškės.
Taip pat būtų pakoreguotos 46 esamų maršrutų trasos, o 44 viešojo transporto maršrutų kursavimas būtų dažnesnis.
Palyginti, jei šiuo metu į miesto gatves kasdien išrieda 627 viešojo transporto priemonės, kurios atlieka 45,7 mln. kilometrų ridos per metus, atlikus pakeitimus skaičiai padidėtų iki 824 viešojo transporto priemonių, o jos atliktų 67,6 mln. kilometrų ridos per metus.
Savivaldybė tvirtina, kad visos transporto priemonės bus pritaikytos individualiems keleivių poreikiams, įskaitant žmones su negalia. Taip pat bus taikomi griežtesni reikalavimai mikroklimatui, užtikrinant švarą ir tinkamą temperatūrą. Naujose transporto priemonėse bus įrengtos atskiros oro kondicionavimo sistemos vairuotojo darbo vietai ir keleivių salonui, kiekviena su atskiru valdymu, kad keleiviams būtų užtikrinta optimali temperatūra.
Be to, visose naujose transporto priemonėse bus įrengtos vidaus ir išorės vaizdo stebėjimo kameros, didinančios keleivių ir kitų eismo dalyvių saugumą. Atsižvelgiant į transporto priemonių talpą, bus atnaujinta garsinio informavimo sistema, kad informacija būtų pateikiama aiškiai ir sklandžiai. Bus įdiegti ir keleiviams skirti savarankiško durų atidarymo mygtukai tiek išorėje, tiek viduje, kurie, kaip teigiama, padės išspręsti šiuo metu kylančią problemą dėl durų neatidarymo.
Planuojama, kad sutartys su paslaugų tiekėjais bus pasirašytos 2025 metų vidurvasarį, pirmieji pokyčiai atsiras 2026 metų pabaigoje, o visiškai įsigalios 2027 metais.
Dabar viešojo transporto sistemą sudaro 106 maršrutai: 6 greitųjų autobusų, 17 troleibusų ir 83 autobusų.
