Šeimos gydytoja ir endobiogenikos specialistė, Evelina Nevardauskaitė - Rudzikienė, skaitytojams pristačiusi savo knygą: „Skauda kūną – gydyk sielą“, teigia, kad homocisteino tyrimas gali padėti aptikti ir užkirsti kelią daugybei sveikatos sutrikimų. Optimalus homocisteino kiekis kraujyje gali sugrąžinti žmogui ne tik gerą sveikatą, bet ir puikią nuotaiką. Straipsnyje gydytoja atsako į klausimus apie homocisteiną ir dalinasi savo sukauptomis žiniomis, įžvalgomis bei patarimais.
Homocisteinas – kas tai?
Kuomet bandau paaiškinti savo pacientams, kas yra homocisteinas, siekiu tai daryti kuo suprantamiau. Paprasčiau tariant, homocisteinas yra junginys, kuris kaupiasi kraujyje, kai kitos mūsų organizmo sistemos yra išsibalansavusios. Pavadinti medžiagų apykaitos atlieka, šiukšle būtų labai drąsu, bet homocisteinas iš tiesų yra vienas iš indikatorių, žyminčių, kad medžiagų apykaita mūsų organizme tinkamai nefunkcionuoja.
Aukštas homocisteino rodiklis indikuoja apie 200 įvairiausių fiziologinių funkcijų išsiderinimą – nuo histamino skaldymo, lytinių hormonų gamybos iki detoksikavimo, antioksidacinės, priešuždegiminės sistemų disbalanso. Esant aukštam homocisteinui organizmas sunkiai pasigamina dopaminą, serotoniną, skydliaukės hormonus. Jo padidėjimas gali prisidėti prie lėtinio žarnyno pralaidumo ir kitų autoimuninių ligų. Šios sistemos yra ypatingai svarbios gyvybės užtikrinimui ir funkcionavimui. Jų išsiderinamas veikia daugybę skirtingų organizmo funkcijų ir dėl šios priežasties gali atsirasti sutrikimai ar ligos.
Kaip atliekamas homocisteino tyrimas? Kam rekomenduojate jį atlikti?
Homocisteino tyrimas yra atliekamas iš kraujo, jį daro daugelis šalies laboratorijų. Tyrimą rekomenduoju atlikti kiekvienam, bent kartą metuose. Ypač homocisteino tyrimas gali būti naudingas vyresniame amžiuje, kuomet prasideda įvairios kardiologinės rizikos, taip pat atsiradus cholesterolio rodiklių nuokrypiui nuo normos bei besiskundžiantiems depresijos, nerimo sutrikimais, žarnyno pralaidumu. Šis tyrimas yra informatyvus esant mėnesinių sutrikimui, endometriozei, policisitinių kiaušidžių sindromui ar nesisekant sulaukti šeimos pagausėjimo. Homocisteino tyrimas parodo vitamino B12 ir folio rūgšties stoką, todėl rekomenduoju vegetarams bei vaikams, turintiems įvairių raidos sutrikimų.
Ar homocisteino kiekis kraujyje veikia mūsų nuotaiką, atmintį, dėmesį?
Atliktos studijos rodo, kad aukšto homocisteino atveju organizme esantis triptofanas (vienas iš devynių būtinųjų aminorūgščių, kuris yra aptinkamas baltymuose ir ypač svarbus emocinei sveikatai) biocheminių reakcijų pagalba nevirsta seratoninu (dar vadinamu laimės hormonu, kurio išsibalansavimas siejamas su depresijos išsivystymu) gamyboje. Žmonės, kurie serga depresija, turėtų stebėti homocisteino kiekį kraujyje.
Lygiai ta pati situacija stebima su dopaminu, kuris yra susijęs su malonumo, atlygio, motyvacijos reguliavimu bei daro poveikį tikslo siekimui, dėmesiui, nuotaikai, miegui. Žemas dopamino lygis organizme siejamas su dėmesio sutrikimo atsiradimu. Kuomet homocisteinas yra aukštas, iš tirozino (sąlyginiai nepakeičiama amino rūgštis) nesigamina dopaminas. Dažnu atveju, dėl tos pačios priežasties išsiderina ir skydliaukės hormonų gamyba.
Kaip aukštas homocisteinas veikia žarnyną?
Žarnyno dengiamąjį audinį (epitelį) sudarantys enterocitai (plonojo žarnyno dengiamojo audinio ląstelės) yra sujungti glaudžiosiomis jungtimis, kurios palaiko gleivinės barjerinę funkciją. Padidėjęs žarnyno pralaidumas atsiranda, kai šios jungtys tampa pažeistos, todėl į kraujotaką patenka nesuvirškinto maisto dalelės, mikroorganizmai, patogenai ir toksinės medžiagos. Padidėjęs homocisteino kiekis siejamas su oksidaciniu stresu ir uždegimu, kurie gali sutrikdyti glaudžiųjų jungčių vientisumą žarnyne, o tai skatina žarnyno barjero disfunkcijos (pralaidaus žarnyno) atsiradimą ir gali sukelti imuninės sistemos hiperaktyvaciją. Esant hiperaktyviai imuninei sistemai organizmas pradeda atpažinti tam tikrus maistinius baltymus kaip galimus patogenus (ligų sukėlėjus) ir gali įsijungti autoimuniniai procesai, nukreipti prieš sąnarių, odos ar kitų audinių struktūras.
Kodėl reikėtų atlikti homocisteino tyrimą esant rizikai sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis?
Homocisteino tyrinėjimai būtent ir prasidėjo nuo kardiologinės rizikos. Šiuo metu sergamumas šiomis ligomis mūsų šalyje yra itin aukštas – tiek vyrų, tiek moterų. Lietuvoje kardiologinė rizika yra viena didžiausių pasaulyje. Per metus Lietuvoje dėl išvengiamų širdies ir kraujagyslių ligų numiršta 10 000-15 000 žmonių- maždaug toks skaičius žmonių, koks gyvena tokio dydžio miestelyje kaip Biržai.
Aukštas homocisteino kiekis padidina oksidacinį stresą, kuris gali sukelti ląstelių pažeidimus, DNR metiliacijos sutrikimus ir uždegiminius procesus. Tai ypač svarbu širdies ir kraujagyslių ligų vystymuisi ar ligos eigai, nes sisteminis uždegimas ir endotelio ląstelių pažeidimas prisideda prie aterosklerozės progresavimo ir padidina širdies bei kraujagyslių ligų komplikacijų riziką. Homocisteinas yra vienas iš puikių indikatorių, suteikiantis papildomą informaciją šalia didelio jautrumo CRB, apolipoproteinų A, B ir jų santykio bei visų kitų tyrimų, kuriuos galima atlikti kartu su cholesterolio tyrimu, kad susidaryti platesnį vaizdą.
Ar planuojant nėštumą homocisteino rodiklis yra svarbus? Kokios rekomendacijos?
Šio tyrimo atlikimas labai palengvintų situaciją visoms toms, kurios nori lengvai pastoti, rekomenduojama homocisteino koncentracija kraujo plazmoje turėtų būti iki 8 µmol/l. Optimalus homocisteino kiekis yra svarbus vyrų vaisingumui, nes jis tiesiogiai veikia spermatogenezę, oksidacinio streso lygį ir kraujotaką lytinėje sistemoje. Padidėjęs homocisteino lygis gali sukelti spermatozoidų DNR pažeidimus, hormonų disbalansą ir kraujagyslių endotelio disfunkciją, mažindamas apvaisinimo galimybes.
Kas padeda sumažinti aukštą homocisteino rodiklį? Kada kartoti tyrimą?
Atlikus kraujo tyrimą ir nustačius padidėjusį homocisteino kiekį, jo korekcijai dažniausiai skiriami B grupės vitaminai – B9 (folio rūgštis) ir B12 (kobalaminas). Tačiau tam, kad organizme vyktų efektyvūs metilinimo procesai (tai – cheminės reakcijos, svarbios ląstelių biochemijai), būtinos specifinės aktyviosios šių B grupės vitaminų formos – metilkobalaminas (B12) ir metilfoliatas (B9), kurios tiesiogiai dalyvauja homocisteino apykaitoje, gražina jį į medžiagų apykaitai, o jo kiekis kraujyje sumažėja. Nors šios aktyvios B grupės vitaminų formos natūraliai randamos maiste, tačiau modernios, perdirbtos mitybos sąlygomis jų kiekis gali būti nepakankamas. Be to, daliai žmonių būdinga MTHFR geno mutacija, kuri sutrikdo įprastų B grupės vitaminų (pvz., cianokobalamino ar folio rūgšties) virsmą į aktyvias formas, todėl jiems ypač svarbu vartoti aktyvias B12 (metilkobalamino) ir B9 (metilfoliato) formas. Tinkamai parinkti B grupės vitaminai padeda palaikyti normalią homocisteino apykaitą, apsaugo nuo jo sukeliamų kraujagyslių ir neurologinių pažeidimų bei užtikrina efektyvius ląstelių atsinaujinimo procesus.
Pacientui su aukštu homocisteino rodikliu kraujo tyrimą kartoju po dviejų mėnesių ir tai darau tol, kol homocisteinas pasiekia optimalų skaičių, taip pat stebiu, ar homocisteino rodiklį pavyksta išlaikyti. Jeigu homocisteino koncentracija kraujyje yra aukšta, rekomenduojama atlikti genetinius tyrimus (MTHFR ir kt.) , o homocisteino kiekis nuolatos yra stebimas.
Apie homocisteino svarbą kalba ir įmonės „ECOSH“ vadovė Aistė Pranukevičienė: „Mano nuomone, homocisteino tyrimas yra puikus instrumentas kiekvienam žmogui, kuris nori sekti savo sveikatos rodiklius ir pasitikrinti, ar kūne nevyksta uždegiminiai procesai. Šis kraujo tyrimas gali suteikti naudingos informacijos siekiant išvengti arba bent jau pristabdyti ligų progresavimą ar išsivystymą.
Pavyzdžiui, naujausi moksliniai tyrimai įrodo ryšį ir tarp aukšto homocisteino ir pažinimo sutrikimų, kurie susiję su amžiumi, įskaitant Alzheimerį ar demenciją. Homocisteino rodiklio mažinimas B12, B9 grupės vitaminais, kuomet yra jų stygius, gali veiksmingai sulėtinti pažinimo nuosmukį ir smegenų pokyčius vyresniame amžiuje. “