Pilaitės gimnazijoje Vilniuje – Vaidilė anglų kalbos mokytoja dirba pirmus metus.

„Nesvarsčiau tokios profesijos. Aš dirbau prieš tai televizijoje Anglijoje, pakeičiau profesiją ir gyvenamą vietą“, – nurodė Pilaitės gimnazijos anglų kalbos mokytoja V. Pukytė.

Gimnazijos direktorius sako, kad specialistų reikia, nes mokykloje moksleivių sparčiai daugėja.

„Išleidžiame 6 klases, o priimame naujų 11 klasių“, – šnekėjo pašnekovas.

Jaunų mokytojų gimnazijoje ne vienas, bet sostinės mokyklose yra dirbančių ir tikrų veteranų.

„Tikrai yra dirbančių, kuriems virš 80 metų“, – pabrėžė „EDU Vilnius“ vadovė Unė Kaunaitė.

Unė Kaunaitė
Unė Kaunaitė
FOTO: Julius Kalinskas | Elta

Šiuo metu sostinėje vidutinis mokytojų amžius – 50 metų, o apie 10 procentų dirbančių mokytojų jau yra pensinio amžiaus, tai yra 500 mokytojų.

„Jeigu jie nuspręstų pasitraukti į pensiją, tai Vilniaus švietimą ištiktų paralyžius“, – kalbėjo Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

Tad kai kurie į mokyklas grįžta priprašyti.

„Ne ketverių, bet ir daugiau metų senumo problema, kuri gilėjo, mes atėjome į tokią situaciją“, – nurodė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Raminta Popovienė
Raminta Popovienė
FOTO: Dainius Labutis | Elta

O kad paralyžius neįvyktų, Vilnius mokytojus motyvuoja taip:

„Turime 300 eurų sistemą – pirmus metus mokame iš savivaldybės biudžeto, taip pat nemokamas viešojo transporto bilietas“, – tvirtino Vilniaus vicemeras.

Investuojama ir į kvalifikacijos kėlimą, plius įvairios programos. Viena jų – „Pradedu mokyti Vilniuje“, orientuota į tik pradėjusius dirbti mokytojus. Tokią programą lanko ir profesiją pakeitusi Vaidilė, tačiau jauna specialistė skuba ir į pedagogikos paskaitas Romerio universitete.

„Yra sąlyga – per dvejus metus turi įgyti pedagogo kvalifikaciją – 60 kreditų“, – sakė pašnekovas.

„Darau tą sunkųjį variantą, kurį bando palengvinti, nes šiemet tikrai yra ką veikti“, – pasakojo V. Pukytė.

„Šiemet verčiame naują puslapį ir pirmuosius metus tų, kurie neturi pedagogo kvalifikacijos, nekviesime eiti į universitetą, o kviesime mokytis tik programoje, tai bus 30 kreditų – pusė programos, norint gauti pedagogo kvalifikaciją“, – kalbėjo „EDU Vilnius“ vadovė.

Vadinasi, jaunam specialistui vis vien reikės pabaigti studijas universitete, bet tik po pirmų metų – jau apsipratus mokykloje, studijos bus dvigubai mažesnės apimties.

„Tokiu būdu drastiškai palengvinsime pradžią“, – teigė „EDU Vilnius“ vadovė.

Programą „Pradedu mokyti Vilniuje“ finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

„Su „EDU Vilnius“ egzistavimu susijusios iniciatyvos ir „Pradedu mokyti“ kainuoja daugiau nei 2 mln. eurų“, – aiškino V. Mitalas.

„Tai tokios pavienės iniciatyvos gaisrų gesinimui, kurios neduoda jokių apčiuopiamų rezultatų“, – šnekėjo žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas.

Anot švietimo eksperto, vyksta spragų kamšymas, o populiariausias būdas – užkrauti papildomo krūvio esamiems mokytojams.

„Daugėja mokytojų, kurie dirba 1,5 etato, jie iš pamokų grįžta normalios komos būsenos, juos reikia gaivinti“, – pabrėžė G. Sarafinas.

„Matome, kad 50 proc. tokio krūvio atsisakytų. Jie dirba ne dėl to, kad daugiau užsidirbtų, o dėl to, kad yra paprašyti padėti“, – tvirtino „EDU Vilnius“ vadovė.

Ministerija sako, kad nėra viskas taip juoda.

„Lyg ir tų priemonių yra“, – teigė R. Popovienė.

Anot ministrės, ir pedagogines studijas besirenkančių gretos pilnėja.

„Jaunų studentų, kurie įstoja, nemažėja. Dabar yra 1500, kurie renkasi pedagogines studijas“, – pabrėžė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.

Vilioja ir stipendijos, kurios gali siekti iki 700 eurų per mėnesį, jei sudaroma sutartis su savivaldybe su sąlyga – baigus studijas atidirbti trejus metus.

Abiturientai po istorijos egzamino
Abiturientai po istorijos egzamino
FOTO: Julius Kalinskas | DELFI / Julius Kalinskas

Įvairias pedagogikos studijas – bakalauro, magistro, profesines, gretutines – siūlo 11 Lietuvos aukštųjų mokyklų.

„Pabaigę ne visi ateina į mokyklas – čia didžiausia problema“, – teigė R. Popovienė.

G. Sarafinas sako, kad problema ta, jog kiekviena savivaldybė su specialistų trūkumu dorojasi kaip išmano.

„Ta pati paklodė tampoma nuo vienos savivaldybės ant kitos. Kiekviena savivaldybė sprendžia savarankiškai, naudodama skirtingus pinigus“, – nurodė G. Sarafinas.

Ministrė apie savivaldybių atsakomybę kalba taip:

„Jie mato arčiausiai ir geriausiai, kokių trūksta pedagogų ir kokios problemos“, – kalbėjo R. Popovienė.

„Nesikratyti politikams atsakomybės ir neaiškinti, kad čia savivaldybių reikalas“, – tvirtino G. Sarafinas.

Išsamiau žiūrėkite:

Rekomenduojame
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės