Kai Lietuva susidūrė su migrantų iš Baltarusijos krize, buvo smarkiai apribotos galimybės pateikti prieglobsčio prašymą.
Iki tol net ir neteisėtai sieną kirtę užsieniečiai galėjo pasiprašyti prieglobsčio Lietuvoje, jie čia būdavo apgyvendinami, kol prašymas apsvarstomas.
Nuo 2021 m. prieglobsčio prašymus oficialiai galima pateikti tik Lietuvos ambasadose užsienyje arba pasienio kontrolės punktuose. Būtent tai, pasak „Sienos grupės“, padarė penki žmonės iš Kongo ir Sudano, du vyrai ir dvi moterys su vaiku, atvykę į Šalčininkų pasienio punktą.
„Sienos grupė“ pasidalino užsieniečių padarytu pokalbio su pasieniečiais garso įrašu. Jo autentiškumo „Delfi“ negali patikrinti.
„We are seeking asylum (liet. – mes prašome prieglobsčio)“, – angliškai sako moteris.
„Kas tai yra. Kas? Ko? We don’t understand. Nesuprantu, ką tu sakai. Kas tas yra?“, – girdimas vyriškas balsas.
Pusės minutės trukmės įraše moteris kelis kartus angliškai pakartoja, kad jie prašo prieglobsčio, užsimena, kad jiems taip padaryti nurodė žmonės ir „Raudonojo kryžiaus“.
„Rodosi, kad lietuvių pasienietis ignoravo prieglobsčio prašymą“, – sakė „Sienos grupės“ vadovas Mantautas Šulskus.
Vėliau „Sienos grupei“ užsieniečiai rašė, kad buvo priverstinai išvaryti, todėl grįžo į Minską. Jų prieglobsčio prašymai ignoruoti.
„Pasienietis kalbėjo su mumis tik mums nesuprantama kalba, nors prašėme kalbėti angliškai“, – rašoma „Sienos grupės“ pasidalintoje migranto žinutėje.
Prieglobsčio neprašė?
Pagal įstatymą, žodžiu ar raštu pateiktas prieglobsčio prašymas turi būti svarstomas, o kol vyksta ši procedūra, jis apgyvendinamas šalyje.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis „Delfi“ tvirtino, kad šiuo atveju nebuvo jokio aiškiai išreikšto prieglobsčio prašymo.
„Šiuo atveju jokio aiškiai išreikšto prašymo, kiek yra informacijos, nebuvo“, – sakė pasieniečių atstovas.
Paklaustas apie garso įrašą ir ten girdimą pokalbį, G. Mišutis negalėjo nieko apie tai pakomentuoti. Jis nežino, ar pokalbį su užsieniečiais yra užfiksavę patys pasieniečiai.
„Turiu informaciją, kad viskas įvyko korektiškai ir be jokio pasipriešinimo ar protestų jie sugrįžo atgal į Baltarusiją, supratę, kad negali patekti į Lietuvą, – kalbėjo jis, o paklaustas apie tai, kaip reikia pateikti prieglobsčio prašymą, atsakė. – Yra terminas paprašyti prieglobsčio, turėtų būti aiškiai išreikšta, matytųsi, kad žmogui tikrai to prieglobsčio reikia. Kiekviena situacija individuali. Šiuo atveju to nebuvo.“
Pašnekovas pasakojo, kad vakare į pasienio punktą iš Baltarusijos pusės įvažiavo mikroautobusas baltarusiškais numeriais, jį vairavo Lietuvos ir Baltarusijos pilietybes turinti moteris.
„Jie sustoja neprivažiavę pasienio kontrolės patikros vietos. Iš mikroautobuso išlipa asmenys, nors tą daryti galima tik patikros vietoje su pasieniečių leidimu. Pasieniečiai asmenis grąžina į mikroautobusą, paaiškėja, kad vyksta 5 užsieniečiai, Sudano ir Kenijos piliečiai, turintys savo pasus, du vyrai, dvi moterys ir nepilnametis.
Bet neturi jokių vizų, jokio teisinio pagrindo patekti į Europos Sąjungą ir neatitinka atvykimo sąlygų į Šengeno erdvę. Jie informuojami, kad negali patekti į Lietuvą ir Šengeno erdvę būdami tokiame statuse, kas yra visiškai normalu. Informuoti, kad jie negali patekti, jie apsigręžia, viskas vyksta gana greitai, pasipriešinimų, protestų, atsisakymų grįžti nėra“, – kalbėjo VSAT atstovas.
„Penki užsieniečiai neteisėtai nepateko į Lietuvą, kas yra atitinkanti teisės aktus situacija“, – priduria jis.
Tvarką, kai prieglobsčio prašymus galima teikti tik pasienio kontrolės punktuose, žmogaus teisių gynėjai kritikuoja kaip formalią, argumentuodami, kad į pasienio punktą prieglobsčio prašytojams patekti praktiškai neįmanoma, ten jų neišleidžia Baltarusijos tarnybos. Dėl to šiuo metu vyksta ginčas Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), plačiau apie jį galite paskaityti šioje publikacijoje.
Kalbėdamas su „Delfi“ G. Mišutis užsiminė, kad nors Lietuvos pasienyje ramu, šimtai migrantų pastarosiomis dienomis bando patekti į Lenkiją. Dėl to kovo 27 dieną lenkai 60 dienų sustabdė užsieniečių teisę teikti prieglobsčio prašymus.
Neatmetama, kad Baltarusija didesnį migrantų srautą gali nukreipti ir į Lietuvą.
