Ministras pateikė naujausią informaciją.
Kovo 29 d. 8.00 val. duomenimis:
Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų: 437
Mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius: 7
Pasveikusiųjų skaičius: 1
Per vakar dieną ištirta: 1524
Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 8424
NVSC duomenis pateikusių asmenų skaičius: 74887 (2020-03-20)
Paveiktomis teritorijomis laikomos visos šalys.
„Šiuo metu stacionare gydomi 116 pacientų, 4 iš jų yra reanimacijoje su deguonimi, 1 iš jų atliekama plaučių ventiliacija, iš viso yra 5 sunkūs ligoniai, – sakė A. veryga.
– 22 pacientai yra su deguonimi, bet ne reanimacijoje. 276 medicinos personalo asmenys yra karantine."
Iš viso Lietuvoje koronavirusas nustatytas 51 medikui.
Lietuvą pasiekė pirmieji 2400 greitųjų koronaviruso testų, iš viso jų yra užsakyta apie pusę milijono. Pirmadienį, pasak ministro A. Verygos, 600 greitųjų testų išvežami į Klaipėdą, kadangi į šį miestą vis dar atvyksta keltai.
„Dėliojamas, keičiamas ir derinamas su savivaldybe algoritmas, kad šitie testai būtų integruoti į atvykusiųjų tikrinimo algoritmą“, – kalbėjo ministras.
Taip pat ministras sakė, kad šiuo metu ieškoma galimybių išplėsti tyrimų apimtis ir Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai pavesta įvertinti 4 privačių laboratorijų veiklą ir nustatyti jų atitiktį koronavirusinei infekcijai vertinti.
Plitimas po truputį mažėja
Pasak ministro, pagal tai, kiek nustatoma teigiamų koronaviruso atvejų, infekcijos plitimas po truputį mažėja. Vis dėlto, tai reikėtų vertinti atsargiai.
„Jei viskas iš tiesų taip ir yra, galėtume vertinti, kad karantino priemonės pasiteisina ir duoda savo efektą“, – kalbėjo A. Veryga.
„Vertinant vaizdą tiek gatvėse, tiek tai, kaip Lietuvos gyventojai elgiasi, karantino sąlygų laikymasis Lietuvoje yra tikrai neblogas. Ko nevisiškai pavyko padaryti – įtikinti gyventojų jokiomis aplinkybėmis nesibūriuoti“, – sakė ministras.
A. Veryga sako, kad po truputį išmokstame ir prisitaikome gyventi karantino sąlygomis.
SAM vadovas sakė, kad iki pirmadienio darbo pabaigos savivaldybės turi pateikti prašymą, kuriose poliklinikose siūloma įrengti karščiavimo klinikas.
A. Veryga sakė, kad kol kas nemato priežasties uždaryti Ukmergės miesto.
„Jei matysime, kad situacija blogėja, neatmestina, kad bus imamasi ir kitų priemonių“, – sakė ministras.
Kaip sakė ministras, tyrimas dėl Kauno klinikinės ligoninės vadovo Albino Naudžiūno dar nėra baigtas.
„Puikiai suprantame, kad visas veiksmas vyko savaitgalį. Ir tam kitam dalininkui, Lietuvos sveikatos mokslų universitetui reikėjo ir laiko, ir pasiruošti. Tyrimas šiuo metu yra vykdomas“, – sakė A. Veryga.
Paklausus, ar derėjo nušalinti Kauno klinikinės ligoninės vadovą, Sveikatos apsaugos ministras atsakė, kad šiuo metu nereikėtų leistis į emocinius vertinimus ir viskas paaiškės, kai bus atliktas tyrimas.
Kodėl algoritmas išplėstas tik dabar?
Pasak A. Verygos, tyrimų algoritmas buvo išplėstas tik šiuo metu, nes vidinio plitimo atvejų atsiranda vis daugiau.
„Kol turėjome pavienius atvejus, buvo viena logika tyrimų. Dabar, kai jau turime daugiau nei 400 koronaviruso atvejų ir žinome, kad yra bendruomeninis plitimas, kad ir nelabai intensyvus, bet jis yra, su tuo ir yra susiję atvejo apibrėžimo pakeitimai“, – kalbėjo ministras.
Jei žmogui pasireiškia ne tik kosulys, karščiavimas, pasunkėja kvėpavimas, bet pasireiškia ir viduriavimas, vėmimas ar kiti netipiniai simptomai, patariama paskambinti telefonu 1808 ir pasikonsultuoti.
Įvardijo didžiausius dabartinius iššūkius
Šiuo metu didžiausias iššūkis, pasak A. Verygos, yra tinkamai pasiruošti galimai viruso protrūkio bangai, kurią patiria Italija ir Ispanija. Šios šalys, kaip sako ministras, neturėjo pakankamai įrangos – todėl Lietuva šiuo metu perka papildomą reikalingą įrangą.
Taip pat problemų kyla su asmens apsaugos priemonių pristatymu, įstaigoms reikia daugiau apsaugos priemonių, kurių nėra kur gauti.
„Yra įvairiausių spręstinų situacijų“, – sakė A. Veryga.
Užsikrėtusiųjų procentas yra mažėjantis
Pasak ministro, sudėtinga pasakyti, kokioje viruso plitimo stadijoje šiuo metu yra Lietuva. Tačiau vertinant tai, kiek procentų yra nustatoma iš 100 tiriamųjų užsikrėtusių koronavirusu, procentas yra mažėjantis.
„Tai reiškia, kad viruso plitimo kreivė plokštėja, nėra staigiai auganti, nepaisant to, kad visų atvejų kasdien yra vis daugiau, tai natūralu“, – sakė A. Veryga.
Karantinas būtų griežtinamas tokiu atveju, jei susirgimų skaičius pradėtų staiga augti ar pradėtų smarkiai didėti kuriame nors mieste. Tačiau kol kas toks augimas neužfiksuotas.
Pasak ministro, šiuo metu yra derinamas algoritmas, pagal kurį būtų tikrinami asmenys, kuriems prieš kelias savaites buvo nustatyta infekcija.
Negali pasakyti, kiek tęsis karantinas
Paklausus, ar yra prognozuojama, kiek susirgimų koronavirusine infekcija gali būti Lietuvoje, A. Veryga atsakė, kad Sveikatos apsaugos ministerija tokių skaičiavimų nedaro, juos atlieka universitetai.
„Tam tikras prognozes yra pateikę Vilniaus universiteto mokslininkai, žinau, kad šiuo metu panašiais skaičiavimais užsiima ir LSMU mokslininkai. Kol kas galutinių skaičių neturime, nes kiekviena formulė, kurią naudoja mokslininkai, turi paklaidas, kurios susijusios su karantino laikymusi. Kaip mums sekasi laikytis, galime spręsti subjektyviai išėjus į gatvę ir pažiūrėjus. Atrodo, kad mums neblogai sekasi, ir, gali būti, kad tas scenarijus bus santykinai geras. Bet prognozės yra labai nedėkingas dalykas ir ne viena šalis yra apsigavusi“, – sako ministras.
Ministras priminė, kad Vilniaus universitetas pagal skaičiavimus nustatė, kad infekcijos pikas Lietuvoje gali būti gegužės pradžioje. Kaip sakė ministras, tai – tik teoriniai skaičiai, jie nuo daug ko priklausys. Pavyzdžiui, nuo oro sąlygų, nuo to, kaip sąžiningai gyventojai laikysis karantino taisyklių.
A. Verygos buvo paklausta, ar yra žinoma, kiek dar gali tęstis karantinas?
Ministras sakė, kad į šį klausimą kol kas niekas negali atsakyti. „Vyriausybė vertina, kokia yra situacija ir, jei plitimas tęsis, jei išlieka rizikos, tada sprendžiama dėl karantino prailginimo. Viskas priklausys nuo situacijos“, – sakė SAM vadovas.
Situacija dėl vaistų
Pirmadienį pranešta, JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) leido, esant būtinybei, naudoti du vaistus nuo maliarijos koronavirusinės infekcijos (COVID-19) gydymui.
Kaip sako ministras, Lietuva taip pat prisijungia prie iniciatyvų, kurių metu bus bandomi įvairūs vaistai.
Taip pat vyksta susirašinėjimas su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), todėl, kai tik atsiras vaistai, kurie bus patvirtini Europoje kaip tinkami gydyti, Lietuva taip pat pradės juos naudoti.
Ar greitieji testai tinkami naudoti?
Kai kurios šalys, greitųjų testų nusipirkusios iš Kinijos, juos meta lauk, nes nustatė, kad jie yra netinkami naudoti. Iš kur Lietuva įsigijo greitųjų testų ir ar jie toliau naudojami? Kokiais atvejais jie naudojami? Jų Lietuva yra įsigijusi pusę milijono.
Pasak ministro, kol kas nežinoma, kaip seksis naudoti greituosius testus, tačiau vien tik dėl to, kad jie pagaminti Kinijoje, abejoti jų kokybe nereikėtų. Ar pasiteisins jų naudojimas, paaiškės po šiek tiek laiko. Lietuvoje pirmieji greitieji testai bus panaudojami ištirti žmones, grįžusius į Klaipėdą keltais.
Pildoma