Havajai – „Ironman“ triatlono (3,8 km plaukimas, 180 km dviračiu, 42 km bėgimas) gimtinė, čia praėjusio amžiaus 8-ame dešimtmetyje gimė trijų skirtingų disciplinų sporto šaka.
Kailua-Koną – virš 10 tūkst. gyventojų miestelį Havajų saloje, vakarinėje jos dalyje, yra girdėjęs bent kiek besidomintis triatlonu.
Būtent čia nuo 1983-iųjų kasmet vyksta „Ironman“ pasaulio čempionatas, į kurį susirenka pajėgiausi ir ištvermingiausi atletai.
Nėra duomenų, ar praėjusiame amžiuje Havajuose legendinę planetos pirmenybių trasą buvo išbandęs bent vienas lietuvis. Labai realu, jog Alina Ranceva 2004-aisiais buvo pirmoji tautietė, sėkmingai įveikusi „Ironman“ distanciją ir pasaulio čempionate savo amžiaus grupėje iškovojusi 7-ą vietą (11:30:37 val.).
Tik po 11-os metų Konoje suplazdėjo trispalvė, 2015 metų rezultatų sąrašuose galima rasti Kasčio Gerulaičio (9:50:01 val.) ir Indrės Krivosejevaitės (13:08:06) pavardes.
2016 metais mūsų šaliai atstovavo lietuvių kilmės kanadietis Bradenas Pleckaitis (11:20:18 val.), 2018-aisiais ties atstovaujama šalimi Lietuvą įrašė argentinietis Kwaterka Jonathanas (11:02:59 val.).
Kuklias Havajuose startavusių lietuvių gretas šiemet papildė net 5-i atletai, įgyvendinę savo bene didžiausią sportinę svajonę ir startavę savo amžiaus grupėse.
Pasaulio čempionate stipriausiai pasirodė Edgaras Deduchovas, nuotolį įveikęs per 11:02:39 val., Jurgita Paulauskienė trasoje užtruko ilgiau nei pusę paros (13:30:17 val.), Vaidas Velutis ir Mantas Marcinkevičius finišavo kartu (11:33:13), o jauniausias Mantas Jablonskis (25-29 a. gr. 11:47:58 val.) neslepia – norėtų grįžti ir pagerinti šį Havajų rezultatą.
Ir šis kvintetas – joks atsitiktinumas.
Lietuvių susidomėjimas šia sporto šaka per paskutinį dešimtmetį augo kartais.
Nuo trijų dešimčių lietuvių šalies olimpinės distancijos čempionate 2009-aisiais iki kelių šimtų dalyvių pastaraisiais metais Trakuose vykstančiose šalies pirmenybėse, analogiškos tendencijos Lietuvos triatlono taurės etapuose.
Su kiekybe palengva auga kokybė: savo jėgas užsienyje „Ironman“ varžybose išbandantys tautiečiai vis dažniau amžiaus grupėse finišuoja arti pirmojo dešimtuko ar net lyderių gretų.
O tokios pozicijos leidžia pakovoti dėl vietos pasaulio čempionate Havajuose.
Būtent į Kailua-Koną patenkama per atrankos sistemą dalyvaujant „Ironman“ vardo varžybose, kurių visame pasaulyje – virš trijų dešimčių.
Kiekvienose jų – limituotas kelialapių į Koną skaičius, kuriuos iškovoja pajėgiausi savo amžiaus grupių atletai.
E. Deduchovas savo pavardę tarp pageidaujamų Havajuose išgirdo dar pernai Gdynėje, M. Jablonskis, M. Marcinkevičius ir V. Velutis šiemet rugpjūtį po starto Taline, Jurgita apskritai galimybę startuoti Konoje iškovojo rugpjūčio antroje pusėje po finišo Kopenhagoje.
Jau aišku, kad ir kitąmet Lietuvos vėliava turėtų plevėsuoti Havajuose: rugsėjį bilietus į kitų metų planetos pirmenybes iškovojo Tomas Burbulis ir Marijus Butrimavičius.
T. Burbulis apskritai pasiekė fenomenalų rezultatą Lietuvos triatlonininkų kontekste: Emilijos-Romanijos „IRONMAN“ varžybose Italijoje trasą įveikė per 8:29:31 val., liko 8-as iš 2179 dalyvių bendroje įskaitoje, 4-as iš 221 savo amžiaus grupėje tarp 30-34 m. vyrų, o iki 3-ios vietos šioje grupėje jam pritrūko vos 29 sek.
Tai geriausias Lietuvos rezultatas ilgo nuotolio triatlone ir geriausias mūsų šalies atstovo pasirodymas šio nuotolio „IRONMAN“ triatlono varžybose.
Pagarbos vertas ir Marijaus laikas – 8:48:22 val., 29-as bendrai, 6-as iš 349 tarp 40-44 m. vyrų.
Labai realu, kad abu gali gerinti šių metų lietuvių rezultatus Konoje.
Lietuvių atrankos rezultatai, leidę iškovoti vietą pasaulio čempionate:
| 1. | Edgar Deduchov | Gdynė | 9:55:20 val. |
| 2. | Mantas Jablonskis | Talinas | 9:32:15 val. |
| 3. | Vaidas Velutis | Talinas | 9:42:14 val. |
| 4. | Mantas Marcinkevičius | Talinas | 9:43:04 val. |
| 5. | Jurgita Paulauskienė | Kopenhaga | 11:43:57 val. |
Stebino ir neramino oro sąlygos
Mažiausiai laiko visomis prasmėmis pasirengti planetos pirmenybių startui turėjo J. Paulauskienė, kuri apie galimybę startuoti Havajuose sužinojo likus 45 dienoms iki varžybų starto.
„Nuo paskutinių mano ilgo nuotolio varžybų buvo praėjusios tik 6 savaitės ir supratau aiškiai, kad kūnas iki galo nėra atsigavęs ir bus sunku.
Startavau su kelio trauma ir žinojau, teks pakentėti dviračių trasoje. Todėl nekėliau sau jokių lūkesčių dėl rezultato, kad nesukurčiau sau papildomo streso. Žinojau, kad padarysiu viską, ką tuo metu galėsiu geriausiai“, – prisipažino J. Paulauskienė, tapusi trečiąja atlete iš Lietuvos, įveikusi Konos trasą.
Havajuose ją neramino sudėtingos oro sąlygos.
„Esu žmogus, kuris sunkiai pakelia karštį ir labai nerimavau, kaip man seksis jį atlaikyti. Likau nustebusi savo kūno galimybėmis, kai atrodo, kad jau esi virš savo galimybių ribų ir supranti, kad tai dar ne riba. Ir kaip aktyviai dirba smegenys, bandydamos greitai rasti sprendimo būdą“, – įspūdžiais dalinosi J. Paulauskienė.
Ji šiame sezone visą dėmesį skyrė pasiruošimui Kopenhagos varžyboms, o po jų iki starto Havajų jai įprastu režimu.
„Mano dienotvarkė labai griežta, norėdama sportuoti, turiu atlikti ir kitus darbus bei įsipareigojimus. Įprastai per savaitę turiu apie 9-10 treniruočių ir vieną poilsio dieną. Vien per šiuos metus praleista 246 val. važiuojant dviračiu, 125 val. bėgant ir 113 val. plaukiant“, – atskleidė prieš penkerius metus triatloną atradusi atletė.
„Patekti į „Ironman“ pasaulio čempionatą, kuris vyksta legendineje trasoje, buvo mano ne tikslas, o svajonė, nes tai atrodė per daug nerealu ir nepasiekiama. Bet kai dėl svajonių bent pirštą pajudini, jos pildosi“, – džiaugėsi J. Paulauskienė.
Lietuvių rezultatai 2022 m. pasaulio čempionate:
| 1. | Edgar Deduchov | 30-34 m. gr. | 11:02:39 |
| 2. | Mantas Marcinkevičius | 35-39 m. gr. | 11:33:13 |
| 3. | Vaidas Velutis | 35-39 m. gr. | 11:33:13 |
| 4. | Mantas Jablonskis | 25-29 m. gr. | 11:47:58 |
| 5. | Jurgita Paulauskienė | 40-44 m. gr. | 13:30:17 |
Svajonės kaina
„Visuomet naiviai galvojau, kad registracija į pasaulio čempionatą nemokama, nes ją galima tik laimėti“, – šypsojosi J. Paulauskienė. Visgi, svajonės įgyvendinimas reikalavo nemenkų investicijų.
Vien startinis mokestis siekė apie 1300 Eur. O kur dar skrydžiai į kitą planetos pakraštį, dviračio transportavimas, apgyvendinimo ir pragyvenimo išlaidos Havajuose.
M. Marcinkevičius savo tinklaraštyje atskleidė, kad bendra išlaidų suma galėjo siekti nuo 6 iki 8 tūkst. eurų.
Jurgitai, kaip ir M. Jablonskiui, M. Marcinkevičiui ir V. Velučiui reikėjo gana sparčiai suktis ir priimti ne pigius sprendimus organizuojant kelionę į Havajus, kiek kitokia situacija E. Deduchovo, kuris turėjo apie metus planuodamas savo startą Konoje.
Nuo jo pirmos pažinties su triatlonu iki varžybų pasaulio čempionate – 8-eri sportinės patirties metai, leidę jam tapti vienu pajėgiausių šalies triatlonininkų.
E. Deduchovas pokalbyje su Delfi papasakojo savo kelią planetos pirmenybių link.
– Kiek asmeniškai reikšmingas startas Havajuose?, – Delfi klausė E. Deduchovo.
– Pavyko įgyvendinti vieną pagrindinių savo svajonių – sudalyvauti pasaulio čempionate, pamatyti tą legendinę salą ir Kailua-Koną.
Reikėtų pradėti nuo to, jog šioje vietoje praėjusio amžiaus 8-ame dešimtmetyje gimė „Ironman“ nuotolio triatlonas (3,8 km plaukimas, 180 km dviračiu, 42 km bėgimas).
Plaukikai, dviratininkai ir bėgikai nusprendė pasitikrinti, kuris sportas sudėtingiausias ir visas šias disciplinas sujungė, taip gimė 140,6 mylių atstumas, kurį atletai įveikia plaukdami, mindami ir bėgdami. Kasmet toje pačioje saloje vyksta „Ironman“ nuotolio varžybos, ilgainiui tapusios pasaulio čempionatu.
Su laiku planetos pirmenybės tik populiarėjo, patekti į Kailua-Koną tapdavo vis sudėtingiau. Šios planetos pirmenybės virto tam tikra deficitine preke.
Asmeniškai turėjau didelį tikslą – įveikti atranką ir patekti į pasaulio čempionatą, į Havajus. Kartu buvo smagu į Kailua-Koną atvežti ir Lietuvos trispalvę, kuri iki šiol čia plazdėdavo labai retai. Taip pat tai savo galimybių įvertinimas – ar aš galiu tą pasiekti?
– Bilietą į pasaulio čempionatą iškovojai dar pernai Gdynėje.
– Taip, tai buvo neįtikėtinos varžybos, dar iš esmės pandeminiais metais, kuriais ir tų varžybų nebuvo daug, ir baseinai kurį laiką buvo uždaryti.
Pavyko sėkmingai finišuoti Gdynėje ir iškovoti vietą pasaulio čempionate. Pamenu tą momentą, kuomet sėdėjau kėdėje ir laukiau, ar ištars mano pavardę tarp tų, kurie iškovoja bilietą į Havajus. Kai paskelbė mano vardą, išsitrynė realybė, negalėjau patikėti, kad pildosi mano svajonė ir turiu tą kelialapį.
– Asmeniškai nesi buvęs dviratininkas, plaukikas ar lengvaatletis, o triatloną atradai prieš gerus 8-erius metus, kodėl būtent ši sporto šaka?
– Iki tol buvau visiškai paprastas žmogus, tačiau tuo labai susidomėjau. Mano pavyzdys – įrodymas, jog visi galime tą pasiekti, tik laiko ir pastangų klausimas.
Apie 2014-uosius lengvai bėgiojau, mano tėtis mėgdavo dviračiu važinėti į darbą, pagalvojau, gal ir man verta įsigyti dviratį.
Nusipirkau paprastą, turistinį dviratį, kuris man visai patiko.
Kažkuriame portale, gal ir „Delfi“ perskaičiau straipsnį, kad Danijos princas tapo pirmasis karališkosios šeimos narys, kuris įveikė „Ironman“ nuotolį Kopenhagoje. Susidomėjau, kas tas „Ironman’as“?
Pasiskaičiau vikipedijoje, pamačiau atstumus ir pagalvojau – didelė nesąmonė, neįmanoma įveikti.
Kartu mačiau, kad yra ir pusės „Ironman“ varžybos, su perpus trumpesniais nuotoliais. Pagalvojau, kad galbūt tam galėčiau pasiruošti.
Čia taip svarsčiau visiškai nemokėdamas plaukti. Nepaisant to, pagalvojau, kad būtų įdomu pabandyti tą iššūkį įveikti.
– Kokius tikslus kėlei prieš startą Konoje ir ar jie keitėsi pačių varžybų metu?
– Pasidžiaugti startu Havajuose, išgyventi tą trasą, tą tikslą pavyko įgyvendinti. Artėjant varžyboms ta trasa vis labiau gąsdino.
Prieš startą svarsčiau, gal pavyks pasiekti gerą rezultatą. Dvi dienos prieš stebėjome moterų ir kai kurių vyrų amžiaus grupių startą.
Esu ne kartą stebėjęs „Ironman“ varžybas, tačiau Havajuose tai buvo pirmosios, kuriose jau 3-iame bėgimo kilometre netrūko iš savęs išėjusių dalyvių, o juk jų dar laukė 39 kilometrai.
Supratau, kad bus ženkliai sunkiau, nei maniau iki tol. Sumažinau savo lūkesčius, supratau, kad verta išlikti atsargiam ir pasitaupyti bėgimui.
Iškėliau tris tikslus, kuriais ir norėjau vadovautis varžybų metu. Norėjau šypsotis savanoriams ir atletus palaikantiems sirgaliams, džiaugtis tuo, kad galiu dalyvauti šiose varžybose ir kartu priimti tą sunkią patirtį kaip tam tikrą pamoką, kuri leis toliau man tobulėti kaip atletui.
Sakyčiau, visai gerai pavyko vadovautis tais trimis tikslais.
Manau, plaukiau visai gerai, su šypsena sėdau ant dviračio, pagalvojau, kad laukia visai gera diena. Išmyniau į pagrindinį kelią už miesto, čia pajutau, kad kojose nėra jėgų ir supratau, kad nebus gera diena.
Tačiau bandžiau ieškoti gerų dalykų. Vienoje sankryžoje pamačiau bičiulius lietuvius, startavusius pirmą varžybų dieną, tai pakėlė ūpą.
Be to, prasilenkimuose stebėjau kaip važiuoja profesionalai , tai labai patiko.
Jei nesimina, maniau, pataupysiu energiją bėgimui. Įveikus dviračių rungtį pirmuosius kilometrus bėgosi tikrai gerai, jautėsi žmonių palaikymas, be to, po daugiau nei penkių valandų, praleistų trasoje, pamačiau žmoną, tai atnešė daug džiaugsmo.
Negalvojau apie kažkokius sunkumus, atsirišo šiek tiek kojos ir, sakyčiau, visai neblogai pajudėjau tame maratone, nors bėgimas dar labiau nustebino.
Kuo? Išbėgus iš miesto, kuriame jautėsi puikus žiūrovų palaikymas, toliau iškart trasa driekėsi greitkeliu, į kalną, prieš vėją, nulis sirgalių, matai, kaip kiti atletai stoja ir pradeda eiti.
Jauti, kaip ta aplinka siurbia iš tavęs energiją, tvyrojo alinantis karštis, nes bėgimo rungtį pradėjau apie 3-ią valandą dienos.
Matai stojančius atletus ir pačiam kyla mintys sustoti, kažkiek paeiti.
Yra tokia legendinė trasos atkarpa, kuri vadinasi „Energy Lap“. Šioje atkarpoje nutikdavo esminiai varžybų momentai, kai kažkas kažką pavydavo, aplenkdavo, kažkas drastiškai sumažindavo savo tempą.
Kai nesi dalyvavęs, nežinai, kokia tai vieta ir kodėl ji galėjo keisti situaciją iš esmės.
Tai tam tikras trasos užkampis už miesto, nuo greitkelio, be vėjo, su ypač prasta danga ir neįsivaizduojamu karščiu. Įbėgi į tokią vietą, kuri siurbia tavo energiją ir džiaugsmą. Nori ją kuo greičiau palikti, bet negali, nėra jėgų, nėra oro, be galo tvanku ir jokio vėjo.
Galiausiai įveikus tą atkarpą nuo jos dar lieka tau mažiausiai 10 kilometrų iki miesto, kuriame laukia paskutiniai kilometrai.
– Ką naujo apie save sužinojai po starto ir patirties Havajuose?
– Apskritai visa kelionė ir šie varžybų metai suteikė daug naujų patirčių ir suvokimų.
Kaip atletas, kaip treneris supratau labai svarbų dalyką – su sportu turi būti atsargus ir gerbti jį. Į sportą turi ateiti su džiaugsmu. Svarbus požiūris, ar sportuoji kažką aukodamas savo gyvenime ir galbūt dėl to save grauži, galbūt gailiesi savo pasirinkimo, ar sportuoji dėl to, jog nori kažką daryti gyvenime ir gauti iš to.
Havajai tapo man ta pamoka, kad pirmiausia reikia džiaugtis tuo, ką turi ir ką darai, nes sportas visų pirma yra mano pasirinkimas, ta pati kelionė savaime yra labai graži, o ne galutinis tikslas.
Tai didžiausia asmeninė pamoka.
– Kaip atrodė pasiruošimas kelionei iš organizacinės pusės, turiu omeny skrydžius, dviračio transportavimą, išlaidas nakvynei? Galima bendrais bruožais įvertinti šios kelionės kaštus?
– Sėkminga atranka į pasaulio čempionatą įtraukia tavo pavardę į sąrašą, turinčių galimybę susimokėti už startą planetos pirmenybėse.
Įprastai registracija eilinėms „Ironman“ ženklo ilgo nuotolio varžyboms kainuoja apie 500 eurų. Starto mokestis pasaulio čempionate dar kainuoja 1300 eurų.
Nepaisant to, kiek teko stebėti kelialapių dalybų, nemačiau laimingesnių, taip geranoriškai su savo pinigais linkusių išsiskirti žmonių, kaip skelbiant atletų pavardes, patekusias į „Ironman“ pasaulio čempionatą.
Visi laimingi su kreditinėmis kortelėmis džiugiai skuba susimokėti tą startinį mokestį.
Dėl pačių išlaidų Havajuose, yra daug niuansų. Pirmas dalykas, kuo anksčiau susirandi skrydžius ir gyvenamąją vietą, tuo mažesnės išlaidos.
Man visai pasisekė, jau pernai žinojau, kad startuosiu Konoje. Pavyko sutaupyti kažkiek pinigų, rasti pigesnę apgyvendinimo vietą.
Šiaip tikrinau nakvynių kainas rugpjūtį, jos dvigubai didesnės. Havajuose nėra pigu, nes tai salos, viską reikia importuoti, nėra vietinės gamybos, tai prisideda prie aukštų kainų.
Bilietai dviems su bagažu ir dviračio transportavimu kainavo apie 2500 eurų, apgyvendinimas dar tiek panašiai kainavo. Bet, kaip minėjau, mums pasisekė, turėjome laiko paieškoti pigesnių variantų, be to, po varžybų dar likome savaitei Havajuose.
– Svajonė įgyvendinta, o kas toliau po pasaulio čempionato?
– Prie artimiausių tikslų priskirčiau prie grįžimą į Havajus, norėtųsi pasižiūrėti, ką tokioje trasoje pavyktų nuveikti su geresniu pasiruošimu jau turint patirties Havajuose.
Taip pat norėtųsi pagerinti savo asmeninį „Ironman“ rezultatą bei pasižiūrėti, ar galima pakutenti padus Tomui Burbuliui, tai yra pasikėsinti į jo rekordą. Geras vidinis iššūkis, tad laukia dar daug įdomių patirčių.
– Šių metų lietuvių kvintetas Havajuose varžėsi savo amžiaus kategorijose, tačiau dar yra PRO atletų įskaita, kurios nugalėtojas ir tampa „Ironman“ čempionu. Kada Lietuva turės atstovų ne tik amžiaus grupių įskaitose, bet ir profesionalų kategorijoje, besivaržančių dėl planetos čempiono titulo?
– Įdomus klausimas, mūsų klubas „Love Streams Running“ kartu su Lietuvos triatlono federacija esame tvarios parengimo struktūros kūrimo užuomazgose, kuri leistų turėti stiprius triatlonininkus ateityje.
Neturiu vienintelio, kažkokio gero, konkretaus atsakymo į šį klausimą. Jei pavyks tikslingai, gerai dirbti su jaunais triatlonininkais, nematau kažkokių kliūčių, kurios neleistų ateityje turėti sportininkų, besivaržančių profesionalų lygyje. Nežinau, galbūt 5-10 metų laikotarpyje.
Iš mūsų klubo pusės, mūsų sistema panaši į norvegų naudojamą sistemą, leidžiančią turėti geriausius rezultatus Havajuose, pusės „Ironman“ čempionatą ir olimpinėse žaidynėse.
Principus naudojame ganėtinai panašius, tik laiko klausimas, kada ir kaip galėsime juos integruoti į mūsų sportą, į Lietuvos triatlono ar lengvosios atletikos federacijas.
Turime visus įrankius, jog galėtume paruošti stiprius triatlonininkus.
Galima sakyti, iki šiol žaidėme savo smėliadėžėje, kurioje nelengva įkvėpti jaunimą siekti aukštumų, tačiau jei pradedame judėti ir sėkmingai pasirodyti užsienio varžybose, tikiu, tai sukurs didesnį susidomėjimą. Labai tikiu, esame teisingame kelyje.
Visą pokalbį rasite čia:
Pasaulio čempionato Top-3 (vyrai/ moterys):
| 1. | Gustav Iden (Norvegija) | 7:40:24 |
| 2. | Sam Laidlow (Prancūzija) | 7:42:24 |
| 3. | Kristian Blummenfelt (Norvegija) | 7:43:33 |
| -- | ---- | -- |
| 1. | Chelsea Sodaro (JAV) | 8:33:46 |
| 2. | Lucky Charles-Barclay (JK) | 8:41:37 |
| 3. | Anne Haug (Vokietija) | 8:42:22 |
