A lygos rungtynės nebeturėtų vykti „Ateities“ progimnazijos aikštėje Telšiuose, taip pat Gytarių aikštėje Šiauliuose, LFF Kauno treniruočių centro stadione, Širvintų miesto stadione, sprendimas palies ir praėjusio sezono čempionus, kurie negalės naudotis „Žemynos“ progimnazijos aikšte Panevėžyje.
Pavyzdžiui, čempionai pernai į „Aukštaitijos“ stadioną grįžo gegužės 13-ą, 13-ame ture, iki to laiko „Žemynos“ progimnazijos aikštėje spėjo sužaisti 6-ias namų dvikovas.
„Šiauliai“ Gytarių aikštėje glaudėsi 5 kartus ir į centrinį Šiaulių stadioną grįžo gegužės antroje pusėje.
„Džiugas“ laikinuosiuose namuose „Ateities“ progimnazijoje pernai pavasarį žaidė 6 kartus ir pagrindinio miesto stadiono veją išbandė gegužės viduryje.
A lygos atstovai turėjo ir kitą pasirinkimą: ateinantį sezoną padaryti pereinamuoju ir paskutiniu, kai komandos dar galėtų žaisti atitinkamose aikštėse, tačiau šis ribojimas įvestas iškart.
Šį sprendimą komentavo LFF prezidentas Edgaras Stankevičius. „Tikime, kad tai prisidės prie futbolo infrastruktūros gerinimo skirtinguose Lietuvos miestuose ateityje“, – kalbėjo LFF prezidentas.
„Džiugo“ vadovas nesupranta, kodėl toks kertinis klubui sprendimas priimtas likus vos kelioms savaitėms iki sezono pradžios.
„Aš tikėjau, kad sveikas protas nugalės. Aš pritariu, kad adekvatus yra noras turėti tą gražesnį vaizdą, tačiau visiškai neadekvatus tas greitis, kurį pasiūlė patys klubai.
Neturiu nieko prieš federaciją ar lygą, o klubai… Žinote, mes esame mažiukai, o kažkas žaidžia didesnius žaidimus ir pavydi „Panevėžiui“ ar „Šiauliams“.
Pasinaudota proga konkurencinėje kovoje susilpninti varžovus ir kartu sustiprinti savąsias pozicijas“, – kalbėjo M. Armalis.
Čempionai ir bronziniai prizininkai žvalgosi į LFF
Galimų papildomų išlaidų dar nespėjo įvertinti nei 2023 m. čempionas „Panevėžys“, nei pernai bronza pasidabinę „Šiauliai“.
„Dar nėra galutinio sprendimo, to dar neskaičiavome. Dar tašką šioje situacijoje padės LFF, licencijavimo komitetas įvertina stadionus, ar jie atitinka reikalavimus, o vykdomasis komitetas patvirtina arba nepatvirtina išimtis. Tas LFF sprendimas turėtų būti vasario 1-ąją. Po jos ir žiūrėsime, kaip toliau gyventi.
Bet šioje situacijoje ne papildomi kaštai svarbiausias dalykas. Tai ir bendruomenė, ir rėmėjai, ir miestas netenka futbolo“, – teigė FA „Šiaulių“ vadovas Deivis Kančelskis.
Iš vienos pusės jį nustebino A lygos kolegų sprendimas, iš kitos pusės jis supranta jų tikslus.
„Norima eliminuoti konkurentus. Aš suprantu lygos norą gerinti įvaizdį, bet tai jau prasilenkia su sportine konkurencija. Klausimas, kas tada yra svarbiau lygai?“, – retoriškai klausė D. Kančelskis.
Jam pritarė ir „Panevėžio“ klubo direktorius Bronius Vaitiekūnas.
„Esame tokioje padėtyje, kuomet negalime nei skaičiuotis finansus, nei planuotis rungtynes. Tikimės, kad sprendimas dar bus pakeistas, arba pavyks pirmame rate žaisti išvykos mačus.
Kolegų toks balsavimas suprantamas, kiekvienas žiūri savo kiemą. Žinoma, kai kam yra naudinga, kad mes rungtyniautume ne namie“, – teigė B. Vaitiekūnas.
Anot jo, būtų logiška suteikti klubams pereinamąjį vienerių metų laikotarpį.
„Yra pradėti darbai Panevėžyje, po metų turėsime pripučiamą maniežą su žiūrovų tribūnomis, numatyta vieta filmavimui. Tokio maniežo Lietuvoje nėra“, – tvirtino čempionų klubo vadovas.
Spėjo įvertinti papildomas išlaidas
M. Armaliui labiausiai apmaudu dėl klubo sirgalių, kurie savo komandą namuose išvystų tik gegužės viduryje.
„Nenoriu atimti iš mūsų mažos bendruomenės tos šventės. Kartais rezultatai geresni, kartais išgyvename prastesnių atkarpų, bet turime ištikimų sirgalių, kuriems yra džiaugsmas namuose matyti žaidžiančią komandą.
Ar federacijai, lygai nerūpi žiūrovai? Taip, atvyktų 50 mūsų pagrindinių, ištikimiausių sirgalių į kitame mieste vyksiančias namų rungtynes, bet ne 300. O po žiemos žmonės paprastai būna pasiilgę to futbolo.