Jau šį savaitgalį 10 „TOPsport A lygos“ klubų pradės 34-ąjį Lietuvos A lygos sezoną. Titulą gins praėjusių metų čempionas „Panevėžys“, lyga turės naujokus – vos trečius metus skaičiuojantį Vilniaus raj. „TransINVEST“ klubą, kuris 2023 m. ne tik laimėjo I lygą, bet ir iškovojo LFF taurę.
Antrus metus paeiliui lietuviškiausia komanda vadinsime FA „Šiaulius“: praėjusio sezono bronzos medalių laimėtojai 2024-uosius pradeda vos dviem legionieriais. Čia galima išskirti ir Gargždų „Bangą“, kuri dėl taškų grumsis taip pat lietuvišku branduoliu (4 legionieriai).
Daugiausiai jų registravo Vilniaus „Žalgiris“ – net 14, „Panevėžys“ sezono starte remsis 12-os užsieniečių paslaugomis.
Praėjusiais metais greta pirmojo trejeto likęs „Kauno Žalgiris“ savo sudėtyje turi 11, „Hegelmann“ – 10 legionierių. 9-iais užsieniečiais remsis tiek „Sūduva“, tiek „Dainava“, naujokė „TransINVEST“ įregistravo 10, „Džiugas“ – 7 užsieniečius. Iš viso A lygą pradeda 88 legionieriai (kovo 1 d. duomenimis).
Prieš čempionato startą A lygos komandų permainas įvertino Lietuvos rinktinės strategas E. Jankauskas.
– Po praėjusio A lygos sezono iš Lietuvos išvyko būrys rinktinės narių, kurie pernai atstovavo A lygos klubams. Naujas karjeros stoteles rado Pijus Širvys („Maribor“), Rokas Lekiatas (Krajovos „FCU 1948“), Edvinas Girdvainis („Sandhausen“), Kipras Kažukolovas („Astana“), Danielis Romanovskis (Tbilisio „Dinamo“), Matijaus Remeikio kontraktą išpirko Bulgarijos klubas. Džiugina tokia rinktinės narių emigracija?, – Delfi paklausė nacionalinės komandos vedlio.
– Be abejo, taip. Žiūrint į dabartinį preliminarų rinktinės sąrašą ir jį lyginant su praėjusių metų lapkričio sudėtimi, matome, kiek žaidėjų pagerino savo klubinę situaciją – išvažiavo į geresnius čempionatus ir yra arčiau savo svajonių.
Tai – ir gero rinktinės rezultato įtaka. Žaidėjai įgavo pasitikėjimą, tai jiems leido sužaisti geriau, be abejo, klubų akys labiau atvertos tuomet, kai futbolininkas žaidžia rinktinėje, o ne mūsų čempionate.
Manau, kad tie persikėlimai motyvuos dabartinius A lygos žaidėjus, kurie turi šviežius pavyzdžius, kad žaidžiant gerai A lygoje galima patekti į rinktinę, o rungtyniaujant nacionalinėje komandoje – ir išvažiuoti į geresnį čempionatą.
Toks arčiausias kelias į aukštesnę karjeros stotelę.
– Gal bendravote su K. Kažukolovu, D. Romanovskiu, į Indiją išvykusiu Fedoru Černychu, ar nekils jiems problemų grįžti į rinktinės stovyklas?
– Pagrindinis faktorius, pagal kurį darau rinktinės sąrašą, yra noras atstovauti rinktinei. Ir, žinoma, gera sportinė forma, žaidybinė praktika savo klube.
Taip, tas atstumas komplikuoja situaciją – laiko juostų skirtumas, ilgos kelionės, persėdimai. Aišku, tai prideda trukdžių, bet, pasikartosiu, jei noras didelis, tai kaip nekviesi žaidėjo, jei jis yra geroje formoje ir gali padėti komandai.
– Nemažai netekčių Panevėžyje, turiu omeny tarpsezonį, kai naujokai pasinaudojo galimybe palikti klubą. Ar pavyks FK „Panevėžiui“ apginti čempionų sostą? Ir kokį įspūdį ekipa paliko Supertaurės mače?
– Na, „Panevėžį“ palikę D. Romanovskis ir R. Lekiatas nebuvo sužaidę nė vienerių rungtynių. Tą riziką klubas turėjo įvertinti. Netekus atakuojančių žaidėjų – Sebastiano Rincono (išvyko į Iraką), Ariagnerio Smitho (traumuotas), aišku, jaučiami nuostoliai.
Pačioje sezono pradžioje niekada nebūna lengva ir tą parodė Supertaurės rungtynės.
Tai nebuvo labai įdomus ar emocingas mačas, abi komandos įsivėlė į tą lėtą, atsargų žaidimą, kol nepraėjo 60 minučių.
Tik per paskutinį pusvalandį veiksmas persikėlė arčiau vienų ar kitų vartų. Man atrodė, lygios rungtynės.
Kai žaidžia čempionas prieš Pirmos nugalėtojus, išvada peršasi, kad komanda nėra geriausios formos, nes nesugebėjo įveikti lygos naujokų.
Bet kas domisi futbolu ir stebi „TransINVEST“ sudėtį, žaidėjų pavardes, tai tampa nebeaišku, kurioje komandoje daugiau patirties. Pagal sezono pradžią sunku spręsti, kas bus toliau ir koks komandų pajėgumas.
O tų žaidėjų netektis, be abejo, jaučiasi „Panevėžio“ komandoje.
– Klubas nedidino biudžeto ir išlaidų žaidėjams, tai kėlė stratego Gino Lettieri nepasitenkinimą, ar jis teisus šioje vietoje?
– Nieko stebėtino, treneris daugiau neteko, nei turi galimybių pasistiprinti komandą.
Gal buvo pažadų, kurie nelabai įgyvendinti, arba abi pusės nevienodai viena kitą suprato. Bet tai ne mano reikalas kištis į vidinę klubo virtuvę.
Galbūt šiek tiek keista, kad tos kalbos eina į viešumą. Peršasi išvados, kad klubo vadovybė ir treneris neišsidiskutavo, tokie dalykai turėtų būti sprendžiami viduje. Nežinau, gal čia jau kita fazė, kai situacija neišsisprendžia, tada viena pusė eina į viešumą.
Galbūt reikia palaukti, gal vėliau bus aiškesni sprendimai ir ėjimai. Dar yra laiko, komandos dar stiprinasi, kai kurie žaidėjai dar tik atvažiuoja ir tai nieko keisto Lietuvoje.
– Vangi, net kiek vėluojanti Vilniaus „Žalgirio“ komplektacija, dėl skirtingų priežasčių paliko būrys lietuvių, ar su dabartine sudėtimi gali sostinės klubas susigrąžinti titulą? Kokį įspūdį paliko klubo namų darbai tarpsezonyje?
– Iš tų draugiškų rungtynių, kurias galėjo stebėti žiūrovai, turbūt visiems kilo įvairių klausimų.
Nesėkmingos kontrolinės dvikovos tik paryškino tas problemas. Jei neklystu, per pirmas kelerias rungtynes turėjo įvarčių santykį 16:0. Tačiau susidūrus su rimtesne opozicija, tos problemos tapo akivaizdžios.
Pralaimėjimai „TransINVEST“, „Hegelmann“, akivaizdu, kažko trūko. Gal komanda buvo tokioje paruošimo fazėje po fizinių krūvių, jog stigo šviežumo?
Vėlgi, pagal pasirengimą nesiūlyčiau galutinai spręsti apie komandos pasirengimą ir galimybes sezone. Nėra skambių pavardžių, žaidėjai, kurie atvažiavo, per tas draugiškas rungtynes nepaliko didelio įspūdžio.