Premijos skirtos tradiciniam amatininkui, keramikos virtuozui Erikui Hincui iš Panevėžio rajono ir tautodailininkei, šiaudinių dirbinių pynimo amato meistrei Jurgitai Treinytei iš Kaišiadorių, rašoma pranešime.
Molį sugebantis prakalbinti amatininkas E. Hincas jau apie tris dešimtmečius kuria puodynes, ąsočius, dubenis, žaislus, švilpukus ir kitus namų apyvokos daiktus. Juos pristato ir gyvai demonstruoja amatą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, yra pelnęs ne vieną apdovanojimą.
Šiaudinių dirbinių pynimo paslaptis įminusi ir kitus jų mokanti tautodailininkė J. Treinytė taip pat yra žinoma velykinių margučių margintoja, nuostabių karpinių karpytoja. 2020 metais ji išleido knygą „Tradicinių lietuviškų dirbinių kūrimas“, kurioje dalijasi savo amato paslaptimis.
2022 metais sėkmingiausiai dirbusiu išrinktas Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras.
Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras įsikūręs Kuršėnų dvaro sodyboje. Čia lankytojai supažindinami su tradicine liaudies kultūra, senaisiais amatais: puodininkyste, medžio drožyba, juostų audimu ir pynimu, margučių marginimu, vilnos vėlimu, pynimu iš vytelių ir šiaudų.
Centras vienija 12 tradicinių amatininkų, iš jų 3 yra atestuoti tradicinių amatų meistrai. Sertifikuoti 45 tautinio paveldo produktai.
Amatininkai šiame centre gali gaminti, pristatyti, realizuoti tautinio paveldo produktus, vykdyti tradicinių amatų ir kitus mokymus, organizuoti paskaitas, konferencijas, kūrybines stovyklas, rengti ekspozicijas, parodas, vykdyti edukacinius užsiėmimus.
„Tradiciniai amatininkai ir amatų centrai yra grandis, siejanti mus su istorija, praeitimi. Tai mūsų tapatybės saugotojai ir puoselėtojai, rodantys visam pasauliui, kuo išskirtiniai, kitokie esame“, – teigia žemės ūkio ministras K. Navickas.
Žemės ūkio ministerija kasmet skiria premijas sėkmingiausiai dirbantiems tradiciniams amatininkams ir tradicinių amatų centrui. Tautinio paveldo produktų, tradicinių mugių, tradicinių amatų mokymo programų, tradicinių amatų meistrų sertifikavimo ir atestavimo ekspertų komisija vertina geriausius iš geriausiųjų ir teikia siūlymus premijuoti atrinktus kandidatus Žemės ūkio ministerijai. Premijų teikimą organizuoja ministerija ir VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.
Kas gali tapti tradiciniais amatininkais?
Lietuvoje yra daugiau kaip 880 tradicinių amatininkų, pripažintų tautinio paveldo produktų kūrėjais.
Sertifikuotų tradicinių gaminių yra daugiau kaip 2,8 tūkst. O tautinio paveldo produktų – daugiau kaip 3,4 tūkst. Tautinio paveldo produktas yra platesnė sąvoka – tai ne tik tradiciniai gaminiai, bet ir tradicinės paslaugos, šventės, mugės, netgi tradicinių vietinių veislių gyvūnai, augalai ir jų produktai.
Amatininkai, kurie yra sertifikavę tautinio paveldo produktus, turi pakankamai įgūdžių, sugeba perduoti patirtį kitiems, gali kreiptis į tą pačią ekspertų komisiją ir būti atestuojami tradicinio amato meistrais. Tai rodo aukščiausio lygio meistrystę. Lietuvoje yra 209 tradicinių amatų meistrai. Priklausomai nuo to, kokios kategorijos produkto sertifikatą turi amatininkas ( A ar B), jis gali tapti tos pačios kategorijos meistru. Pavyzdžiui, A kategorijos šaukščius, kuris šaukštus drožia tik rankomis, gali tapti A kategorijos šaukščiaus amato meistru. Meistro vardas suteikiamas toli gražu ne kiekvienam. Meistras turi ne tik kurti ar gaminti aukštos kokybės gaminius, bet ir sugebėti perduoti savo amato patirtį, žinias kitiems.