Kaip informuoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), 2018–2022 metais kultūrinių, natūralių pievų ir ganyklų bendras plotas sumažėjo beveik 213 tūkst. hektarų ir dabar sudaro apie 5,5 procentų visos Lietuvos teritorijos. Iš jų natūralios, didele biologine įvairove pasižyminčios pievos ir ganyklos sudaro tik nedidelę dalį.
Pelkių plotas Lietuvoje išlieka gana stabilus, bet ir pelkės nyksta atnaujinamų melioracijos ir durpių kasybos projektų, taip pat dėl veiksnių, susijusių su klimato kaita. Atvirų pelkių plotai sparčiai mažėja dėl užžėlimo nendrėmis, krūmais ir medžiais.
Pelkių, šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų ekosistemos atlieka itin svarbų vaidmenį, sugerdamos anglies dvideginį iš atmosferos ir stabilizuodamos drėkinimo režimą, jos yra svarbios daugelio organizmų rūšių, įskaitant paukščius ir natūralius augalų apdulkintojus, buveinės.
Kas yra natūralios pievos ir ganyklos bei pelkės ir šaltinynai SŽNSĮ kontekste?
Kaip apibrėžia Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (SŽNSĮ), natūralios pievos ir ganyklos yra neariami, nesausinami, nepersėjami žolynai, kuriuose vyrauja natūralūs laukiniai augalai, saugotini dėl jų svarbos žemės ūkio naudmenų plotų biologinei įvairovei.
Pagal SŽNSĮ, prie pelkių ir šaltinynų priskiriamos teritorijos, atitinkančios vieną arba kelis šių požymių:
1) teritorija patenka į inventorizuotus Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių pelkių ir šaltinynų plotus;
2) vyksta pelkėdaros procesas (teritorijoje vyrauja durpinis dirvožemis, kurio durpių sluoksnis ne mažesnis kaip 5 centimetrai, arba dirvožemis priskiriamas šiems šlapžemių dirvožemių tipams: aliuvinis pelkinis, užneštasis (palaidotasis) arba deliuvinis glėjinis; vyrauja pelkinė augalija: viksvos, nendrės, meldai, švendrai, kupstiniai švyliai, pupalaiškiai, pelkiniai asiūkliai, kiminai, purienos, gegužliniai, gailiai, spanguolės ir žaliosios ar baltosios samanos; žemė nuolat įmirkusi, nenusausinta);
3) pelkine augalija gausiai užaugusi buvusi vandens telkinio dalis;
4) požeminis vanduo natūraliai trykšta iš žemės paviršiaus.
Veikla šiose teritorijose bus ribojama
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas draudžia natūralias pievas ir ganyklas suarti, sausinti arba kitaip keisti jų žolynų būklę ir sudėtį, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką.
Pelkėse ir šaltinynuose draudžiama:
1) vykdyti teritorijos sausinimo darbus, keisti šaltinynų ir (ar) jų grupių hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą, išskyrus atvejus, kai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai;
2) pelkes ir šaltinynus paversti ariamąja žeme ir (ar) miško naudmenomis, užsodinti želdiniais;
3) pelkes ir šaltinynus paversti žeme, užimta paviršiniais vandens telkiniais, išskyrus atvejus, kai žemės sklype įrengiamas vienas, ne didesnio kaip 0,1 hektaro ploto dirbtinis nepratekamas paviršinis vandens telkinys.
Dėl veiklos suvaržymo sklypų savininkai ir naudotojams – kompensacijos
VSTT atkreipia dėmesį, kad sklypų, kuriuose bus suvaržyta veikla, savininkams ir naudotojams bus išmokamos kompensacijos.
Kompensacijas gaus žemės sklypo ar teritorijos, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančių į nustatytas SŽNSĮ nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat asmuo, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) nustatytoje Įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, išskyrus žemės sklypą, savininkai pagal kiekvieno jų atskirai patiriamų nuostolių dydį.