„ŽŪM turėjo priimti sprendimus, kurie turėtų padėti spręsti taršaus ūkininkavimo problemą. Strateginis planas jau rengiamas ne vienerius metus, buvo netgi pasirašytas memorandumas su Aplinkos ministerija“, – trečiadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje sakė Aplinkosaugos koalicijos ekspertė Karolina Gurjazkaitė.
Pasak jos, liepą ir spalį ŽŪM buvo pristatyti sprendimai, kaip būtų galima spręsti taršos problemas, stabdyti pievų, durpynų arimą ir apsaugoti dirvožemį, tačiau lapkritį, spaudžiama stambiems ūkiams atstovaujančių lobistų, ministerija aplinkosaugininkų į diskusijas dėl strateginio plano punktų nebeįtraukė.
„Sprendimai buvo greitai pakeisti, visiškai nurašant tai, kas turėtų riboti taršų ūkininkavimą“, – pažymėjo K. Gurjazkaitė.
„Kaip rezultatą turime strateginį planą, kuris nespręs taršaus ūkio problemų, ir mes toliau skirstysime paramą taršiam ūkininkavimui“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad iki 2021 m. pabaigos kiekviena ES valstybė turi atlikti išsamią žemės ūkio sektoriaus analizę ir parengti žemės ūkio plėtros strateginį planą, kuriame turi būti išdėstyta tiesioginių išmokų skyrimo tvarka, kaimo plėtros ir sektorinių programų įgyvendinimo planai. Valstybių parengti dokumentai teikiami Europos Komisijai, kuri savo ruožtu per šešis mėnesius juos įvertins ir patvirtins.