Specialistai teigia, kad miškuose pažeistas balansas, didėja miško atkūrimo sąnaudos. Dėl kompensacijų privačių miškų savininkai vis dažniau mina teismo slenkstį.
Elniniai žvėrys nukandžioja medelių ūglius, nulaupo žievę ar nulaužo viršūnes. Taip želdiniai pasmerkiami sunykti. O atsodinti hektarą miško kainuoja mažiausiai 1500 eurų.
Per pastarąjį dešimtmetį briedžių skaičius išaugo per tris kartus – iki beveik 16,6 tūkst., elnių padaugėjo apie du su puse karto – iki per 47 tūkst., o stirnų suskaičiuota per pusantro karto daugiau – apie 155,9 tūkst.
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, šių metų pirmą pusmetį vien valstybiniuose miškuose žvėrys želdinius bei žėlinius pažeidė 2274 ha plote. Žvėrių padaryta žala 377 ha didesnė, nei buvo pernai per tą patį laikotarpį.
Pernai gyvūnų naujų pažeidimų valstybiniuose miškuose užregistruota 17,5 proc. daugiau nei 2016 metais, kuomet žala nustatyta daugiau nei 2000 ha plote. Pagrindiniai žalos darytojai – elniniai žvėrys
Pastebi pažeistą balansą
Miškus administruojančios bendrovės „Timbex“ vyriausiojo miškininko Andriaus Kertenio pastebėjimu, žvėrių dabar be galo daug – miškuose pažeistas balansas. Situacija jam primena 1990 metus, kai visu aštrumu iškilo klausimas: vystome žvėrininkystę ar miškininkystę?
„Miškininkai jau buvo priėję liepto galą – jaunuolynų užauginti nebegalėjome. Padėtis pagerėjo, kai tuometinis miškų ūkio ministras įsakė didinti medžiojamuosius plotus, griežčiau reguliuoti žvėrių skaičių. Dabar vėl grįžtame į anų metų situaciją. Aišku, regionuose padėtis nevienoda. Pavyzdžiui, Dzūkijoje daugybė pušų jaunuolynų, todėl žala mažiau pastebima“, – DELFI sakė miškininkas.
Valstybinių miškų urėdijos atstovai taip pat pripažįsta, kad žvėrys vis daugiau padaro nuostolių. Įmonės Miškininkystės skyriaus vadovas Darius Stonis nurodė, kad šiemet želdinių ir jaunuolynų apsaugos priemonių nuo elninių žvėrių daromos žalos numatyta įgyvendinti apie 22 tūkst. ha valstybinio miško plote – 4 proc. daugiau nei pernai. O 2017 metais šios priemonės buvo vykdytos 21,2 tūkst. ha plote – 7 proc. daugiau nei užpernai.
„Želdinių apsaugai nuo žvėrių plačiausiai naudojami repelentai. Pernai jais buvo aptepti medeliai 19,5 tūkst. hektarų plote, 715 hektarų ploto miško apsaugota aptvarais, o 611 hektarų plote apsaugoti želdiniai individualiai“, – DELFI komentavo D.Stonis.
Skaičiuoja vis didesnes sąnaudas
Privačių miškų savininkų asociacijos vadovas Aidas Pivoriūnas tvirtino, kad dėl tinkamai nesureguliuoto žvėrių skaičiaus miško atkūrimo kaštai išaugo bene dvigubai. Pasodinti vieną hektarą miško kainuoja nuo 1500 eurų, o elniniai žvėrys per kelerius mestus gali nuskabyti ir pusę jaunuolyno.
Štai eglės ar pušies sodinukus pirmaisiais trejais augimo metais dažniausiai lanko stirnos. Kiek vyresnius medelius dažniausiai pažeidžia elniai, ypač tose vietose, kur susiburia į dideles kaimenes. Briedžiai geba nulenkti jau paaugusių medžių viršūnes bei laupo jų žievę.
Porą kartų nuskabius jaunų medelių viršūninius ūglius, želdiniai dažniausiai žūva. Nulaupius vyresnių medelių žievę – jie nusilpsta, užpuola ligos, kenkėjai, todėl ilgainiui nudžiūsta.
„Elniniams žvėrims jaunuolynas – maisto medžiagų bankas. Pažeisti medžiai nyksta arba blogai užauga, todėl tinka nebent malkoms. Galime paskaičiuoti, kiek savininkas turi investuoti į medelių atsodinimą. Be to, jis dar gali sulaukti ir baudos. Dabar dėmesys skiriamas tik vilkų ar stumbrų padaromai žalai, nes apie tai garsiai šaukia ūkininkai. Kai pasiskundžia miškininkai, atsakoma, kad tai natūralus gamtos procesas“, – DELFI kalbėjo jis.
Medžioklės limitų neišnaudoja
Miškininkai ragina tinkamai reguliuoti žvėrių skaičių. Jie svarsto, ar žvėrių apskaita būna pakankamai tiksli, ar medžioklės limitai nustatomi adekvačiai. „Štai nustatytame plote leidžiama nušauti vieną briedį, o lieka dešimt žvėrių, kurie ir toliau sėkmingai graužia medelius“, – pastebėjo A. Kertenis.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas priminė, kad limitai nustatomi pagal patvirtintą metodiką, o savivaldybėse posėdžiauja komisijos, kuriose dalyvauja visų suinteresuotų pusių atstovai. Jie ir teikia pasiūlymus.
„Nėra rajono miškas toks neaprėpiamas, kad komisija negalėtų įvertinti situacijos. Man būna keista girdėti pretenzijas, kai egzistuoja seniai nusistovėjęs mechanizmas – tik reikia juo naudotis. Limitai kasmet yra didinami“, – DELFI tikino medžiotojų atstovas.
Jis pabrėžė, kad diskusijoje dėl žvėrių skaičiaus pirmiausia turėtų būti girdimas mokslininkų balsas.
„Žvėrių gausa džiugina ir gamtosaugininkus, ir medžiotojus. Vis tik jų tankumas Lietuvoje yra tikrai labai nevienodas. Kai kur žvėrių skaičių, matyt, reikėtų mažinti, bet kai kuriuose regionuose jų galėtų būti daugiau“, – svarstė E. Tijušas.
Šiemet leista sumedžioti per 35,6 tūkst. stirnų, per 10,6 tūkst. elnių, per 3,1 tūkst. briedžių bei 758 danielius. Statistika rodo, kad pernai limitai buvo išnaudoti atitinkamai rūšiai – apie 84 proc., 80 proc., 74 proc., beveik 66 proc. Limitų išpildymas nespindėjo ir ankstesniais metais.
Sukuria geras ganyklas
Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre dirbančio prof. dr. Aliaus Ulevičiaus, gamtoje visur turi būti balansas.
„Reikia sekti populiaciją ir stebėti elninių žvėrių daromą žalą. Jeigu ji viršija leistinas ribas, reikėtų peržiūrėti medžioklės limitus. Yra pirminės apsaugos nuo žvėrių priemonės, bet jų pritaikymas yra ribotas, efektyvumas kartais nėra labai didelis, be to, jos pakankamai daug kainuoja“, – DELFI kalbėjo jis.
Mokslininkas pridūrė, kad viena iš elninių žvėrių gausėjimo priežasčių – šiltesnės žiemos. Populiaciją skatina ir miškininkų kirtimuose atsodinami želdiniai, žemės ūkio paskirties žemėje veisiami plantaciniai miškai – sukuriamos puikios ganyklos.
„Elninius žvėris gamtoje turėtų reguliuoti ir vilkai, bet ir dėl jų kilęs triukšmas, nes puldinėja naminius gyvulius. Vilkams avys yra lengvesnis grobis nei elniniai žvėrys, kuriuos plėšrūnams ir besniegę žiemą jau yra sunkiau sumedžioti“, – pastebėjo A. Ulevičius.
Daugėja bylų
Privačių miškų savininkai kelia efektyvaus atlygio už žvėrių padarytą žalą problemą – kompensacijas iš medžiotojų būrelių realiai gauti esą sudėtinga. E. Tijušas tam prieštarauja: „Žalos atlyginimo metodika laisvai prieinama, ja reikia tik naudotis.“
Advokato Algimanto Šindeikio patirtis rodo, kad ekonomiškai sustiprėję miškų savininkai vis dažniau savo teises pradeda ginti teismuose.
„Dažniausiai vyksta ginčai dėl savivaldybių komisijų apskaičiuotos atlygintinos žalos dydžio. Neretai medžiotojų būreliai su ja nesutinka ir bylinėjamasi. Situacija priklauso ir nuo komisijos narių kompetencijos, pasitaiko ir piktnaudžiavimo atvejų. Jei medžiotojai, kurie atsakingi ir už žvėrių apskaitą, būna išnaudoję medžioklės limitą, o savininkui medžiojamieji žvėrys padaro žalą, dėl jos atlyginimo tenka ginčytis su valstybe, bet tai ilgas ir brangus procesas“, – DELFI aiškino A.Šindeikis.