Priežastis, pasak K. Juščiaus, nepalanki paramos politika ekologiniams ūkiams. Tai nereiškia, kad įmonių grupė visiškai nutraukia ekologinę gamybą.
38 tūkst. ha ekologiškai dirbanti įmonė kol kas negali pasakyti, kiek plotų liks ekologiškos žemdirbystės. Tą lėmė kelios priežastys. Viena iš jų Žemės ūkio ministerijos pakeista paramos sistema tokiems ūkiams, kita, kad infliacijos laikotarpiu tradicinių ir ekologinių ūkių produkcijos kainos beveik suvienodėjo ir Lietuvoje, pasak K. Juščiaus, nebuvo sukurta vietos rinka, kaip, pavyzdžiui, Skandinavijoje, kur viešojo maitinimo sektoriuje dauguma produktų užauginti vietos ūkiuose.
„Tos pačios bendrovės negali vykdyti ekologinės ir neekologinės veiklos. Vienos iš jų vykdys chemizuotas veiklas, su kuriomis kursime tvariosios žemdirbystės modelį, kitos tęs ekologinį ūkininkavimo būdą“, – aiškina K. Juščius ir sako, kad dabar valstybės politika tokia, kad didiesiems – virš 200 ha – ekologiniams ūkiams išmokos ribojamos, o mažieji gali sudėlioti paramą už žemę, kurioje nevykdoma veikla, ir gauti paramą iki 700 Eur/ha. Be to, daugėja tokių, kurie tiesiog deklaruoja, kad imsis ekologinio ūkininkavimo ir kur kas lengviau gauna paramą investicijoms, pavyzdžiui, 100 tūkst. eurų jaunųjų ūkininkų įsikūrimui.
Pasak K. Juščiaus, daugėja „virtualių ekologinių ūkių“, kurie gauna daugybę privilegijų, nors realios produkcijos gamina nedaug.
Jis sako, kad grupės veikloje bus naujas paslaugų sektorius – kuriama ir perkama pati moderniausia technika ir technologijos, kurios leis ūkininkauti tvariai. Tam steigiami kooperatyvai, kurie šią techniką ir technologiją nuomos ir kitiems ūkiams, nes tokia technika turi būti naudojama nuolat, o ne kelias dienas per metus, kaip dažnai nutinka dideliuose ūkiuose. Šia veikla užsiims jau įsteigtos kooperatinės bendrovės. Tai leis mažiems ūkiams tapti tvaresniais, nes savarankiškai tokių technologijų jie niekada neįsigis.
Detaliau apie pokyčius rašoma ir įmonės pranešime biržai.
„Mes vystome inovatyvias emisijas mažinančias technologijas, tokias kaip biometaną ir elektra varomą traktorių „AUGA M1“, „AUGA“ tvaraus ūkininkavimo standartą. Įsteigėme 11 kooperatyvų, į kuriuos kviesime ūkininkus prisijungti dirbti „AUGA“ būdu.
Tačiau stebime tendenciją, kad Lietuvoje ekologinių ūkių plotai traukiasi, o žemės ūkio politika vis labiau yra orientuota į konvencinių ūkių žalinimą, o ne ekologinių plėtrą. Norėdami pasiekti strategijoje užsibrėžtų tikslų ir išspręsti viso žemės ūkio sektoriaus emisijų problemą nebegalime toliau dirbti tik nišinėje ekologinės žemdirbystės rinkoje, kuri Lietuvoje sudaro tik 8 proc. viso dirbamo žemės ploto“, – pranešime sako Kęstutis Juščius, „AUGA group“ generalinis direktorius.
Kęstutis Juščius prideda, kad „AUGA group“ pritraukusi ne tik ekologinius, bet ir konvencinius ūkius, pritaikiusi technologijas ir darbo būdus, išplės veiklos mastą, turės kur kas didesnį efektą emisijų atžvilgiu, o taip pat ir geresnius finansinius rezultatus.
„Be to, matome didelį rinkos poreikį gaminti produktus su mažesnėmis emisijomis visose produktų kategorijose. Jį patenkinsime tiekdami tvaresnes žaliavas maisto perdirbėjams ir gamintojams kur kas didesnėse rinkose nei galėjome iki šiol. Na, o „AUGA“ prekės ženklu žymimi produktai galutiniam vartojimui: pieno produktai, avižiniai dribsniai ir košės, daržovės toliau išliks ekologiški, pagaminti iš „AUGA“ ekologiniuose ūkiuose užaugintų žaliavų“, – teigė Kęstutis Juščius.
VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2023 m. ekologinių ūkių plotas Lietuvoje sumažėjo 18 proc. Mažėjant ekologinių žemdirbių, būtų sunku pasiekti „AUGA” tvaraus ūkininkavimo standarto plėtrą ir taip pat sumažinti emisijas iš žemės ūkio sektoriaus gamybos. Be to, yra pastebėtas ekologiškų žaliavų kainų svyravimas pagrindinėse „AUGA group“ rinkose.
Todėl šis žingsnis vystyti ekologinį ir regeneracinį konvencinį žemės ūkį, leis „AUGA group“ diversifikuoti rinkų rizikas, sumažinti pajamų nepastovumą, kurį sukelia klimato kaitos rezultatas ir padėti pagrindą būsimam augimui. Bendrovė taip pat tikisi, kad dėl padidėjusio efektyvumo ir geresnio žemės panaudojimo galės pagerinti finansinius rezultatus.
Pagrindiniai emisijų taršos šaltiniai tiek ekologinėje, tiek konvencinėje žemdirbystėje yra: iškastinio kuro naudojimas, emisijos iš dirvožemio ir galvijų vidaus fermentacijos procesai. „AUGA group“ įgyvendina strategiją, kuri numato sumažinti taršą šiais būdais: žemės ūkio mašinose vietoje iškastinio kuro panaudoti biometaną, pagamintą iš gyvulininkystės ir augalininkystės atliekų, taikyti regeneracinę sėjomainą bei naudoti specializuotus pašarus galvijams. Šios praktikos ir technologijos bus pritaikytos ir konvenciniuose ūkiuose.
„AUGA group“ strateginis tikslas išlieka nepakitęs – pasiekti neutralumą klimatui iki 2030 m. Trumpuoju laikotarpiu per išaugintos produkcijos toną emisijų rodikliai gali būti pagerinti dėl padidėjusio efektyvumo. „AUGA group“ strategijoje numatyta, kad tvaraus žemės ūkio technologijomis ir know-how su ūkininkais bus dalinamasi kooperacijos principu. Jau esame žengę pirmuosius žingsnius – įkūrėme kooperatyvus visoje Lietuvoje. Turėsime pakankamai dirbamos žemės, kad galėtume patenkinti poreikį vartoti ekologišką produkciją. Pagrindine „AUGA group“ veikla lieka ekologinė žemdirbystė ir tvaresnių ekologiškų produktų gamyba“, – sako Kęstutis Juščius.
Žemės ūkio ministerija dar sausį deklaravo labai ambicingus tikslus. Tada pranešime spaudai buvo rašoma:
„Pernai (2022 m. red. past.) buvo sertifikuota 13,4 proc. daugiau ekologinės gamybos ūkių, palyginti su 2020-aisiais, o ekologinės gamybos plotai sudarė 8 proc. visos dirbamos žemės. Iki 2027 m. ekologiniam ūkininkavimui numatyta naudoti 13 proc., o 2030 m. – 15 proc. žemės ūkio naudmenų. Taigi Strateginiame plane numatyti tikslai sutampa su ES Žaliojo kurso siekiu iki 2030 m. bent 25 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės skirti ekologiniam ūkininkavimui.
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Čeponienės, VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2022 m. pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ buvo deklaruota apie 259 251,23 ha. Palyginti su 2021 m., deklaruoti plotai išaugo 11 134,04 ha, tad ekologinės gamybos plėtra akivaizdi.“
Tačiau suskaičiavus šių metų rezultatus paaiškėjo, kad rezultatai ne tokie, kaip tikėtasi. Ekologinių ūkių mažėjo.
Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių bendras deklaruotas plotas sumažėjo apie 14 proc.
„Vietoje planuoto augimo ekologinių ūkių plotas 2023 m., lyginant su 2022 m., susitraukė 38 tūkst. ha ir sudarė tik apie 8 proc. viso Lietuvoje dirbamo žemės ploto“, – rašoma šią savaitę platintame Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pranešime.
„Asociacija rengdama rezoliuciją ŽŪM pabrėžė, kad pokyčiai yra būtini, siekiant išvengti ekologinių ūkių išnykimo Lietuvoje. Atstovai ministerijos prašo atsižvelgti į jų parengtus pasiūlymus ir koreguoti esamas paramos priemonių programas, kurios leistų įgyvendinti užsibrėžtus Lietuvos tikslus auginti ekologinių ūkių skaičių“, – teigiama LEŪA kreipimesi į Žemės ūkio ministeriją.
LEŪA teigimu, tokiu mastu ekologinių ūkių Lietuvoje sumažėjo pirmąkart. Pasak asociacijos pirmininko Mindaugo Petkevičiaus, kritimą lėmė neteisinga ŽŪM politika.
Rezoliucijoje dėstoma, jog pagal dabartines žemės ūkio strateginio plano nuostatas, didesniems nei 200 ha ekologiniams ūkiams išmokos mažinamos 30 proc., kai chemizuotiems apribojimų nėra. Todėl esą žemdirbiams palankiau ūkininkauti neekologiškai, kartu išvengiant ir griežtos kontrolės ir sertifikavimo kaštų. „Dabartinės paramos priemonės labiau skatina ne ekologinių, o chemizuotų ūkių plėtrą. Būtent todėl jau šiandien matome, kad reikšminga dalis Lietuvos ekologinio ūkio atstovų, vidutiniai ir didesnieji, gamybinę veiklą vykdantys ūkiai (...) pasitraukė iš šios veiklos“, – pranešime teigia M. Petkevičius.
Išmokų ribojimas
Pasak Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos, rengiant 2014-2020 m. paramos programas, Žemės ūkio ministerija neteisingai įvertino būsimų programos dalyvių skaičių ir susiplanavo per mažą biudžetą. Todėl jau 2016 m. dėl lėšų trūkumo ekologiniams ūkiams Lietuvoje buvo nuspręsta paskirstyti turimą biudžetą, apribojant išmokas didesniems ūkiams. Taip ūkiams virš 200 ha, išmokos buvo sumažintos 30 proc., remiantis tik turimu išmokų biudžetu be jokio kito argumento. Žemės ūkio ministerijoje tebedirba darbuotojai, kurie gali patvirtinti, kaip ir kodėl atsirado ribojimas.
Prasidėjus naujam paramos laikotarpiui 2023-2027 m., kuomet buvo suplanuotas pakankamas išmokų biudžetas su numatoma ekologinių ūkių plėtra, visgi 30 proc. išmokų mažinimas gamybiniams ūkiams nebuvo panaikintas, remiantis kokiais tai mokslininkų skaičiavimais, kurie turėjo įrodyti 2016 m. iš piršto laužto 30 proc. mažinimo dydžio pagrįstumą. Lietuvos ekologinių ūkių asociacija nematė ir negalėjo prisidėti prie šių skaičiavimų prielaidų komentavimo, bet kiekvieno susitikimo ir svarstymo metu griežtai pasisakė prieš tokią diskriminaciją. Argumentas, kad didesni ūkiai efektyvesni yra tiesa, bet jie efektyvesni ir ekologinėje, ir konvencinėje žemdirbystėje. Reikalavimai nenaudoti, netręšti, nepurkšti, saugotis taršos visiems vienodi, todėl ir derliaus praradimas proporcingai vienodas nesvarbu ar ūkis didelis, ar mažas.
Didesnių ūkių praradimai dar didesni – kuo efektyvesnis ūkis konvenciniam auginime, tuo daugiau jis praras derlingumo produkcijos tonų ekologiniame ir jo nuostoliai dėl to bus tik dar didesni. Ši politika privedė iki to, kad tiems, kam išmokų ribojimas buvo pritaikytas, neapsikentę paliko daugelį metų puoselėtą ekologinį ūki, naudojamą įrangą, produkcijos pirkėjus. Nors ekologinių ūkių plotai sumažėjo 18 proc. 2023 m. deklaracijos duomenimis, ūkių virš 200 ha sumažėjo net 30 proc.