Kritus žemės kainoms, ir tuo pačiu mažėjant užstato dydžiui bei „neblizgant“ buhalterijai, paskolų kranelį prisuko ir bankai, šią sritį gana ilgai laikę viena stabiliausių ir patikimiausių. Dabar jie siūlo žemės ūkį gelbėti valstybei.
Lengva ranka nebeduoda
„Mūsų specialistų įžvalgos rodo, kad žemės ūkio įmonėms šiuo metu tenka skirti didesnį dėmesį finansų valdymo kokybės didinimui bei priemonėms mažinti klimato kaitos poveikį. Be to, kadangi pastaraisiais metais žemės ūkis dėl veiklai nepalankių klimato sąlygų patyrė sunkumų, dalies šio sektoriaus bendrovių skolos bei turto santykis šiuo metu yra išaugęs. Mūsų vertinimu, vienas iš būdų šiai situacijai spręsti galėtų būti didesnė valstybės parama ūkininkams bei žemės ūkiui dedikuoti finansų inžinerijos sprendimai“, – dėsto Valerija Lebedeva, Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė.
Tą savo kailiu jau pajuto ir ūkininkai.
„Imant paskutinių trijų metų laikotarpį matome, jog bankai žemės ūkį vertina kaip rizikingą verslo šaką. Jie didina palūkanas ir prašo didesnių užstatų. Žmonės, kurie planuoja įgyvendinti projektus su ES parama gali jų tiesiog neįgyvendinti, nes užstato ir palūkanų dydį skaičiavo visai kitoms sąlygoms“, – aiškina Lietuvos Ekologinių Ūkių Asociacija vadovas Saulius Daniulis ir sako, kad žemei atpigus 20–40 proc. tuo pačiu jos reikia kur kas daugiau tam, kad gautum tokio pat dydžio paskolą, kaip anksčiau.
Ūkininkas sako, kad pavyzdžiui, lenkai išmokėjo po 1000 zlotų už hektarą nuo šalnų nukentėjusiems ūkiams. Mūsų valdžia ne tik neduoda jokios paramos. Atvirkščiai, nori padidinti mokesčius.
V. Lebedeva sako, kad bankui svarstant dėl konkrečių projektų finansavimo, verslo dydis arba priklausymas konkrečiam sektoriui nėra esminiai kriterijai. Tad ir žemės ūkio bendrovių galimybės pasiskolinti labiausiai priklauso nuo pačios bendrovės finansinės veiklos rezultatų ir veiklos perspektyvų finansavimo laikotarpiu.
„Kadangi pagrindinis pajamų šaltinis yra dirbama žemė, be kita ko, atsižvelgiama į jos nuosavybę, derlingumą, plėtojamą žemės ūkio šaką, gebėjimą konkuruoti. Dėmesys kreipiamas ir į prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones – pavyzdžiui, naudojimąsi Žemės ūkio paskolų garantijų fondo suteikiamomis garantijomis“, – aiškina specialistė.
Tikro vaizdo nėra
Petras Puskunigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas ir Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas sako, kad jo paties bendrovė prieš 2,5 m. paėmė tiek kreditų, nes investavo į naujų fermų statybas, kiek galima ir dabar kreiptis į finansines institucijas net neverta.
„Prie graudžių situacijų priveda tai, kad sąlygos sparčiai pasikeičia, o įsipareigojimai lieka. Tuo labiau, kad žemės ūkis dabar išgyvena ne pačius geriausius metus. Pas mus gyvulius išparduoda 100–200 karvių laikantys žmonės. Lenkijoje, kurie superka bandas, padėtis priešinga“, – dėlioja P. Puskunigis ir įvardina dar vieną bėdą – mes neturime normalios statistikos ir nežinome kaip realiai gyvena atskirų regionų ūkininkai.
Pavyzdžiui, nors daug kalbama apie sausrą, tačiau nuo jos nukentėjo ne visi. Iš kitos pusės, yra ūkių, kuriems tiesiog nesiseka ir dėl klimatinių sąlygų jau trečius metus iš eilės prašo atidėti įsipareigojimus. Ūkiai, kurių stichija nenusiaubė, gyvena gana gerai.
„Mes Žemės ūkio ministerijai siūlėme, kad savivaldybių žemės ūkio skyriai būtų pavaldūs ne tik savivaldybėms, bet ir ministerijai. Tada jie turėtų pateikti tikslią informaciją apie visus regionus, dabar to nėra“, – sako P. Puskunigis.
Jo duomenimis, sunkiausia padėtis Dzūkijoje, Kėdainių krašte. Tačiau kaip yra iš tiesų, niekas neturi. Vieni šaukia, kad labai blogai, pas kitus rekordiniai derliai ir kai reikia padėti žlungantiems nėra kaip.
Donata Macevičienė, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA), Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė sako, kad šiuo metu NMA negauna paramos gavėjų prašymų atidėti sutartyje numatytų projektų įgyvendinimo ar mokėjimo prašymų pateikimo terminų dėl to, kad pastarieji negauna paskolų. Taigi patvirtinti tendenciją, kad ES paramos projektai neįgyvendinami dėl paskolų sugriežtintos teikimo politikos, kol kas negalime.
Ji tikina, kad ūkininkus gali gelbėti ir naujovė. Pagal kai kurias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones taisyklėse patvirtinta galimybė paskolą gauti iš fizinio ar juridinio asmens, kuris nėra finansų įstaiga. Pavyzdžiui, ši nuostata patvirtinta priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisyklėse, taikomose nuo 2018 m. pateiktoms paraiškoms. Taip pat paminėta galimybė nustatyta KPP priemonės veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ (veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“), KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ įgyvendinimo taisyklėse. Ir tai nėra baigtinis priemonių sąrašas.