Lietuvoje bitininkyste užsiima apie 11 tūkstančių žmonių ir mūsiškiai naudoja vienas pažangiausių technologijų.
Šis sezonas išskirtinis. Iš vienos pusės tie, kurie naudoja moderniausias technologijas – dirba su vadinamaisiais bedugniais aviliais – gavo rekordinį derlių. Iš kitos, neįprastai anksti tenka pradėti maitinti šeimas, nes viskas gamtoje vyksta keliomis savaitėmis anksčiau nei įprastai.
„Mane užpylė medumi. Gegužę kai kurie buvo iškopinėjęs po 100 kg medaus iš šeimos ir tai ne rapsų, medingiausios kultūros, derlius“, - porina Lietuvos bitininkų guru Algirdas Amšiejus, kaip pats sako, jau keletą dešimtmečių laikantis ne mažiau kaip 100 šeimų.
Tiesiog gegužę po žiemos užteko drėgmės. Kiti, kurių šeimos „įsivažiavo“ vėliau, skundžiasi sausra. Pats A. Amšiejus sako, kad jiš avilio au iškopinėjo maždaug po 100 kg ir tai medus, gautas iki grikių, ypatingai „derlingos“ kultūros žydėjimo.
Bitininkų sąjungos prezidentas ne toks optimistiškas.
„Kai oras geras, puikus medunešis, kai oras prastesnis, liūdniau. Kaip ir visame žemės ūkyje. Bitininkystei šiandien labiausiai kenkia bičių šeimų nuodijimas, kai ūkininkai neatsakingai purškia pasėlius. Kita bėda liečiau jau patį medų. ES nesureguliuotas medaus standartas. Mūsų medus ypatingai aukštos kokybės, tačiau į Lietuvą galima įvežti pigų, nors ir ne tokį kokybišką, iš kitų valstybių, jį maišyti su mūsiškiu ir pardavinėti kaip vietinį“, - aiškina sąjungos prezidentas Algirdas Skirkevičius ir sako, kad tai trukdo ne tik mūsiškiams, bet ir kitų ES šalių bitininkams.
Jis sako, jog nenori riboti konkurencijos, tačiau norėtų, kad visi dirbtų pagal vienodas taisykles Reikia keisti ES patvirtintą medaus reglamentą.
„Kalbant apie sezoną, jis neblogas. Kaina tradicinė, kur panaši jau keletą metų 5-6 eurai. Tačiau už tiek pardavinėti medų bitininkams skausminga. Tenka prisitaikyti“, - dėsto sąjungos prezidentas.
A. Amšiejus sako, kad krito tik urminė kaina. Ji jau mažesnė nei trys eurai už kilogramą ir pritaria sąjungos prezidentui, kad reikėtų griežtesnio reglamento ir susilygintų konkurencijos sąlygos. Iš kitos pusės, Lietuvoje medus pigesnis nei kaimyninėse valstybėse, netgi Baltarusijoje. Mūsiškiams tai leidžia išgyventi, nes vidaus rinka neužtvindoma pigiu importu. Be to, mes patys gana daug medaus eksportuojame – esme gana dideli pramoninio rapsų medaus tiekėjai.
„Šie metai išskirtiniai tuo, kad labai daug lipčiaus medaus, kuris netinka žiemojimui jei bitininkai jo neišims, šeimos žiemos blogai. Be to, jau laikas pradėti maitinti bites, nes daugumoje regionių jos jau naudoja sukauptas atsarga“, - aiškina A. Amšiejus.
Jis sako, kad šeimas, kurios neišvežtos į grikių laukus, jau maitinamos. Nes jo bityno skyriai išmėtyti Dzūkijoje, Žemaitijoje ir Suvalkijoje. Nuo namų iki 180 km atstumu. Kiekvieną vakarą į mobilų telefoną atsiunčiama informacija, kiek medaus prinešė šeimos.
„Ko važiuoti į skyrių, jei ten bitės prineša po pusę kilogramų per dieną. Tačiau jei, kaip man buvo avilius pastačius po liepomis, po 6,5 kg, tenka lėkti ir dėti papildomas meduves. Aš gavau po 50 kg liepų medaus iš šeimos. To nėra buvę“, - aiškina bitininkas ir sako, kad užsiima tik bakfasto rasės bitėmis.
Jis sako, kad šiandien jau reikia duoti vaistus ir sirupą, kurį reikia duoti didelėmis dozėmis. Pirmas užpylimas bent 10 litrų. To reikia tam, kad lizdo viršuje šeima sukrautų maisto atsargas, o ne perus.
„Lietuvos sąlygomis kiekviename koryje turi būti ne mažiau, kaip du kilogramai maisto, Pernai gavau šimtus nuotraukų su klausimu „kodėl žuvo bitės, nors šoniniuose koriuose buvo daugybė maisto“. Atsakau. Šeima pakilo į lizdo viršų, o šaltis neleido joms nusileisti iki maisto atsargų. Jos žuvo badu“, - aiškina profesionalas ir sako, kad nors gamta ankstėja, tačiau po Žolinių ir taip tradiciškai prasideda šeimų maitinimas. Jis baigiamas iki rugsėjo pirmos dienos. Bitės, kurios gimė liepos pradžioje gyvens iki Žolinių. Jos lai perdirba maistą ir miršta, o žiemoti eis nauja ir stipri karta.
Be to, kai kuriuose regionuose šeimos jau ir taip naudoja atsargas.