Delfi apie šias baimes rašė praeitą savaitę.
„Nuo vasario pieno supirkimo kaina sumažinta 10 centų už kilogramą. Nuo sausio ji jau buvo sumažinta 10 centų, gruodį mažinat 3-4 ct. Pati didžiausia kaina su visais priedais buvo 50 euro centų už kilogramą. Dabar bus mokami 27 euro centai“, – skaičiuoja 80 karvių laikanti Zita Dargienė, Telšių rajono ūkininkų sąjungos atstovės, ekologinio ūkio savininkė, dirbanti 200 hektarų žemės.
Ji tikina, kad ūkininkai jau skaičiuoja, kiek reikės parduoti pieninių karvių, kad galėtų bankui išmokėti palūkanas, nes dauguma žemdirbių ėmė ES paramą ES modernizavimui. Paramos neprašo, tik prašo Žemės ūkio ministerijos leidimo vietoj pieninių laikyti mėsinių galvijus.
ELTA rašo, kad Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad pieno supirkimo kainų mažėjimą lėmė staiga atsiradęs „simboliškas“ pieno perteklius rinkoje.
„Lietuvoje pieno kainos pradėjo kristi, kai staiga atsirado perteklinio pieno, sutrikus vienai iš pieno perdirbimo įmonių. Mus labiausiai neramina tai, kad prieš porą metų susitarėme, kad reikia būtinai investuoti į pieno gamybos ūkius, jų modernizavimą, kad žaliavinio pieno trūksta (…) ir staiga – dėl tikrai simboliško perteklinio pieno atsiradimo – yra tokie dideli kainų svyravimai“, – trečiadienį LRT radijui sakė K. Navickas.
Vis dėlto ūkininkų atstovai tikina, kad pieno Lietuvoje nepakanka, didelė dalis eksportuojama, tad daug reikia atsivežti iš kitų šalių.
Pieno perdirbimo įmonių asociacijos „Pieno centras“ generalinis direktorius Egidijus Simonis savo ruožtu teigė, kad pieno pertekliaus rinkoje nebuvo. Pasak pienininkų atstovo, 30 proc. reikiamo pieno kiekio reikia importuoti iš Latvijos ir Estijos.
„Perteklinio pieno tikrai nebuvo“, – LRT radijui sakė jis.
E. Simonio teigimu, pieno sektorius patiria krizę dėl krentančių kainų eksporto rinkose. Pasak jo, skirtingų produktų kiekis nuo rudens krito 20–30 proc., o atskirų produktų kainos – 20–60 proc.
„Išgyvenome ne vieną krizę ir jei kaina biržose krenta, tai automatiškai atsiliepia ir žaliavos kainai. Tai įmonės tada sprendžia, ar gaminti produktus į sandėlius, ar eksportuoti, ar laukti geresnių laikų“, – sakė „Pieno centro“ vadovas.
Tuo metu žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius tikino, kad sektorių ištiko didelė ir nelaukta kainų kritimo krizė, o pieno ūkiams reikalinga valstybės finansinė pagalba – kad nereikėtų išskersti bandų bei būtų tęsiama gamybos plėtra.
Jo teigimu, kainų stabilumą būtų galima užtikrinti sustiprinus ūkių kooperaciją ir vietinę gamybą.
„Kooperacinis perdirbimas, kurį valdo ūkiai, sudaro tik 15 proc. nuo viso žaliavinio pieno, mes esame eksportuojanti šalis. Mūsų įmonė, kaip ir šalis, beveik visą produkciją eksportuoja, todėl priklauso nuo rinkos kainų. Krizė yra, kainų kritimas didžiulis“, – kalbėjo T. Raudonius.
Anot K. Navicko, dėl susidariusios padėties, kyla rizika, jog į plėtrą investavę pieno ūkiai turės stabdyti investicijas, esą „dėl tikrai stipraus kainų kritimo, pakibo ūkių ateitis“.
„Stipriai pakimba klausimas, ar ūkiai, kurie dabar investuoja ir sudėjo savo pajamas, pelno dalį į ūkių modernizavimą, galės toliau tęsti šiuos projektus. Ilgesnėje perspektyvoje šis faktorius neramina, juolab, kad rinkoje atsiranda vis daugiau ir daugiau žaidėjų, pieno perdirbėjų. Reikia galvoti, kad mes darysime“, – kalbėjo ministras.
Trečiadienį Žemės ūkio ministerijoje į posėdį renkasi Pieno taryba, kurią sudaro pieno gamintojų, perdirbėjų ir valstybės institucijų atstovai.
Taryba šaukiama dėl padėties pieno rinkoje ir mažėjančių pieno supirkimo kainų.
Tuo tarpu 2022 metais, dėl aukščiausių istorijoje pieno supirkimo kainų, pieno ūkiai uždirbo rekordines pajamas – 684,56 mln. eurų, arba 52,7 proc. daugiau nei 2021-aisiais, antradienį paskelbė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.
Centro skelbiamais duomenimis, pernai Lietuvoje supirkta 1345,6 tūkst. tonų natūralaus pieno – 0,4 proc. daugiau, palyginti su 2021 metais.