Vienas iš tokių gaminių – tai „Manuka" medus. Viename iš tinklų, prekiaujančiame sveikais produktais, 250 gramų šio gaminio kainuoja 46,93 euro. Kilogramas 187,72 euro. Palyginimui, kokybiško lietuviško medaus kilogramą galima nusipirkti maždaug už 5 eurus.
Įkvepiantis pristatymas
Prekybininkai šį maisto produktą pristato labai gražiai:
100% grynas unikalaus skonio Manuka medus UMF® 15+ surenkamas Naujojoje Zelandijoje iš žydinčių manukos (šluotinio sėklučio; lot. Leptospermum scoparium) krūmų. Dar vadinamas arbatmedžio medumi. Puiki maistinga alternatyva cukrui ir kitiems saldikliams, taip pat tinka mitybai paįvairinti.
Manukos – nuo senų laikų Naujosios Zelandijos vietinių maori gyventojų vertinamas augalas. Šiandien Manuka medus žinomas visame pasaulyje dėl savo naudingų savybių.
Numeris šalia UMF® žymi neperoksidinį aktyvumą (NPA), kuris aptinkamas tik „Manuka“ rūšies meduje, pasižymintis savybe išlikti nepalankiomis sąlygomis, pagrindinis unikalių Manuka medaus savybių veiksnys. Šiame meduje yra 515 mg/kg natūraliai atsirandančio metilglioksalio. Metilglioksalis yra viena iš labiausiai vertinamų „Manuka“medaus sudedamųjų medžiagų, kuri lemia neperoksidinį aktyvumą šiame meduje.
Pristatymo pabaiga.
Rita Stundžienė, šiuo gaminiu prekiaujančios UAB „Bio Sala“ produktų grupės vadovė, sakė, kad klientai medų perka vaikams imunitetui stiprinti, viena kliente išsigydė ilgai negyjančią odos žaizdą. Vartoja žmonės šį medų gydyti peršalimui, jei turi gerklės problemų.
Plačiau pristatyti medaus savybių DELFI ji nepanoro. Tačiau specialistai „Manuka“ medaus išskirtinių savybių, kurios jį darytų pranašesniu už kitą medų, neįžvelgia.
Nuo lietuviško nesiskiria
Jonas Stanius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas (mentorius) sako, kad „Manuka“ medaus Lietuvoje galima įsigyti jau 10 metų. Tai medus, pagamintas Naujosios Zelandijos bitininkų bitynuose, kurį bitės gamina iš šioje šalyje augančio augalo Manukos krūmo žiedų nektaro. Kaip matyti iš pateikto „Manuka“ medaus ženklinimo, sudėtis nesiskiria nuo lietuviško medaus ir ženklinime nenurodomos jo sveikatingumo savybės, išskyrus, kad jame yra nurodomas medžiagos Metylglyoxal kiekis miligramais šio medaus 1 kg.
„Galbūt Naujosios Zelandijos gyventojai šį medų tradiciškai naudojo liaudies medicinoje, lygiai kaip ir lietuvių liaudies medicinoje dažnai naudojamas liepų žiedų, grikių ar viržių medus. Pastebėtina, kad medaus gamintojai dažnai teigia, kad visas medus pasižymi gydomosiomis savybėmis, tačiau Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) kaip kompetentinga institucija, vertinanti kiekvieno sveikatingumo teiginio, naudojamo reklamuojant maisto produktus, pagrįstumą, nėra patvirtinusi nė vieno sveikatingumo teiginio, kurį būtų galima vartoti medaus ženklinime. Tai reiškia, kad nėra pakankamai įrodymų, jog vienos ar kitos rūšies medus turi kokį nors išskirtinį poveikį sveikatai. Kaip matyti, ant „Manuka“ medaus pakuotės taip pat nėra pateikiama jokių teiginių apie sveikatingumą, todėl ir kalbėti apie išskirtinį jo poveikį nėra pagrindo“, – aiškina ekspertas.
J. Stanius įvertina ir teiginį apie meduje esančią veikliąją medžiagą – „Manuka“ medaus sudėtyje esanti biologiškai aktyvi medžiaga Metylglyoxalis gali susidaryti ir natūraliai, žmogaus organizmui įsisavinant gliukozę. Tačiau JAV Nacionalinės sveikatos instituto Nacionalinėje medicinos bibliotekoje publikuojamuose moksliniuose straipsniuose galima rasti tyrimų išvadų, kad didelis šios medžiagos kiekis organizme be teigiamo poveikio gali ir neigiamai veikti žmogaus organizmą. Dažnai tai susiję su tokiomis ligomis, kaip cukrinis diabetas, su senėjimu ir neurodegeneraciniais procesais susiję ligos.
R. Stundžienė sako, kad nenori diskutuoti su VMVT atstovais ir pasitiki gamintojų pateikta informacija. Gamintojų puslapyje yra pakankamai nuorodų į mokslinius tyrimus, kuriais abejoti nėra prasmės.
Klastotojų džiaugsmas
Tačiau kai produktas ypatingai brangus, jis patraukia ne tik sąžiningų prekybininkų dėmesį.
„Pastebėtina, kad vartotojams labai patraukliai atrodo nežinomas, iš tolimų kraštų atvežtas medus, pavyzdžiui, akacijų žiedų ar aptariamas „Manuka“ medus. Dažnai šių rūšių medus yra ir ženkliai brangesnis už mums įprastą įvairių augalų žiedų medų. Šios tendencijos stebimos ne tik Lietuvoje, dažnai bičių iš retesnių augalų rūšių surinktas medus yra gerokai brangesnis daugelyje valstybių. Todėl Europos Komisijos atliktos analizės duomenimis, medus patenka į dažniausiai klastojamų maisto produktų sąrašo dešimtuką (2018 m. duomenimis – 9 vietoje)“, – pasakoja ekspertas ir sako, kad dažnai siekiant ekonominės naudos, nesąžiningi pardavėjai vienos rūšies medų stengiasi parduoti kaip išskirtinį brangesnį produktą, kurio biologinė kilmė yra vien tik iš bičių surinkto retesnių augalų nektaro, nors tai nėra patvirtinta laboratoriniais tyrimais. Pavyzdžiui, pupinių augalų (rapsų ir pan.) medus ženklinamas kaip liepų žiedų medus. Dažnai medaus gamintojai išnaudoja vartotojų silpnybes, sureikšmindami medaus biologinę kilmę.
„Tenka pastebėti, kad VMVT taikomos kontrolės priemonės yra efektyvios ir pastaruoju metu prekyboje sumažėjo medaus, kuriam nurodoma medaus biologinė kilmė. Toks ženklinimas leidžiamas tik tuo atveju, jei tai patvirtinta atliktais laboratoriniais tyrimais“, – dėlioja J. Stanius.
VMVT duomenimis, didžiausia galimybė rinkti medų iš vienos rūšies augalų žiedų nektaro bitėms sudaromos, kai bičių šeimos išvežamos į pramoninius augalų laukus, kuriuose auginamos monokultūros, kuriuose intensyviai naudojamos augalų apsaugos priemonės, todėl kyla klausimas, ar toks medus yra geriausias. Be to, nors dabar ir reti panašūs atvejai, bet buvo nustatytas atvejis, kuomet iš cukraus (fruktozės ir gliukozės) sirupo ir kvapiųjų medaus medžiagų Turkijoje pagamintą produktą buvo bandoma parduoti kaip natūralų medų.
Prekybininkai tiesmuki
„Žinau šį medų. Mano asmenine nuomone, tai tiesiog įprastas medus, stebuklingų savybių neturi, o savybės, kurios priskiriamos, tai rinkodara. Tai tiesiog specifinis vieno augalo medus. Tai mano asmeninė nuomonė“, – pabrėžia Mindaugas Dumčius, medumi prekiaujančios UAB "Medaus pirkliai" vadovas.
Verslininkas įvardina ir kaip atsirado legenda – jo gamintojai kadaise investavo pakankamai dideles lėšas į tyrimus, kurie truko keletą metų, kai buvo analizuojama, kaip jis veikia žmogaus organizmą. Šio tyrimo išvados leido jį padaryti sveikuolišku produktu.
„Jei investuotume į tyrimus, kokių nors gydomųjų savybių rastume ir lietuviškam rapsų, grikių ar liepų meduje“, – konstatuoja M. Dumčius.