Tačiau kova už bendrovės gyvavimą dar nesibaigia – teismo sprendimą žadama apskųsti.
Siekė restruktūrizavimo
Po teismo sprendimo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovas Ignas Jankauskas DELFI tvirtino, kad nukentėjusius žemdirbius ginanti organizacija nuo pat proceso pradžios siekė bendrovės „Rokiškio aliejus“ restruktūrizavimo.
„Akivaizdu, kad įmonės bankroto atveju mūsų ūkininkai bei įmonės neatgaus pinigų. Mano skaičiavimais, pardavus turtą vien „Citadele“ bankas įstengtų atgauti nebent 70 proc. savo kreditorinių reikalavimų. Be to, kreditorių yra daug, bankroto administravimas nepigiai kainuotų. Jei bus pateikta apeliacija, dėsime pastangas, kad bendrovei būtų sudaryta galimybė tęsti veiklą“, – kalbėjo jis.
Pasak I. Jankausko, pastarieji dveji metai dėl nepalankių oro sąlygų, krentančių kainų bei naujų augalų apsaugos priemonių ribojimų rapsų augintojus stumia į sunkią padėtį. Todėl į bet kokius nuostolius dabar skaudžiai reaguoja ne tik smulkieji ūkininkai.
„Žemdirbiai labai susikrimtę. Be to, „Rokiškio aliejinės“ uždarymas mūsų rapsų auginimo sektoriui daro nemažą žalą. Įmonė už žaliavos toną mokėdavo 10–15 eurų brangiau nei kiti supirkėjai, rapsų perdirbimas generavo subsidijas žemės ūkiui. Daug perdirbimo įmonių neturime, rinka traukiasi, supirkimo kaina krenta. Rapsų auginimas tampa vis sudėtingesnis ir ekonomiškai nepalankesnis, susiduria su dideliais sunkumais. Kita vertus, ši kultūra tam tikrais atvejais naudinga sėjomainai, alternatyvą sudėtinga bus rasti,“ – aiškino LGAA administracijos vadovas.
Įšaldė didelę sumą
Bendrovės „Rokiškio aliejus“ direktorius Remigijus Jėčius tvirtino, kad teismo sprendimą apskųs, bus kovojama dėl restruktūrizavimo.
„Turime viziją ištraukti įmonę iš šios situacijos. Nuo pat pradžių tai ir darėme. Reikia laiko, kad bendrovė atsistotų ant kojų. Dabar viskas paruoša, kad galėtume dirbti. Nežinau dėl kokių motyvų siekiama mūsų bankroto, nes nukentės visi“, – DELFI teigė jis.
Direktorius neatmetė galimybės, kad kažkas gali būti suinteresuotas iš rinkos patraukti vieną žaidėją. Jo nuomone, tokioje nepavydėtinoje padėtyje bendrovė atsidūrė ir dėl praeities bėdų, kai Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) iššaldė didelę įmonės pinigų sumą.
„Aiškinome, kad niekur nebėgame, esame pasiruošę toliau dirbti, bet tyrimas užtruko labai ilgai. Dėl to patyrėme didžiulius nuotolius“, – tvirtino R. Jėčius.
Kaip tvirtinama, vykdomas tyrimas dėl tiekėjams taikyto nulinio PVM teisėtumo tęsiasi jau dvejus metus, o iš VMI aliejaus gamybos įmonė dar neatgauna 1,35 mln. eurų.
Kreditorių nervai neišlaikė
Bendrovės „Rokiškio aliejinė“ gamyba sustabdyta nuo sausio mėnesio. LGAA duomenimis, ji skolinga 96 ūkininkams bei įmonėms, sumos įvairios – nuo kelių tūkstančių iki 400 tūkst. eurų. Pagrindinė skolos dalis susidarė nuo pernai liepos mėnesio. Per teismą dalis žemdirbių pinigus atgavo.
„2016–2017 metais bendrovės atsiskaitymai pradėjo striginėti, bet buvo susitarta dėl ilgesnio atsiskaitymo termino. Šiemet su tiekėjais bandyta vėl susitarti, bet dalis jų kreipėsi į teismą. Tai sutrikdė atsiskaitymą su kitais žemdirbiais, nes didžiąją pinigų sumą atgavo vienas ūkininkas, nors galėjo paskirstyti keletui. Toliau procesas ritosi kaip sniego gniūžtė: ieškinių kiekis augo ir sausį pasiekė kritinį tašką. Sąskaitų areštai tapo nebepakeliami įmonei ir ji sustabdė veiklą, nes nebeturėjo apyvartinių lėšų“, – dėstė I. Jankauskas.
Jo nuomone, žemdirbių ieškiniai 15–17 proc. pablogino bendrovės „Rokiškio aliejinė“ situaciją, tačiau didelę įtaką turėjo negauta PVM permoka iš VMI. Dėl užsitęsusio tyrimo LGAA prašė mokesčių inspektorių paaiškinimo, bet atsakymas netenkino.
I. Jankausko pastebėjimu, dar viena nesėkmės priežastis – bloga krizės valdymo komunikacija, dėl to nepavyko dalies tiekėjų įtikinti neskubėti kreiptis į teismą.