Kai kuriose ES valstybėse nederlius ir pirkėjai iš šių šalių važiuoja pas mus. Mums savo ruožtu, gali tekti valgyti importines daržoves.
Derlius ne toks jau ir prastas
Daržovių augintojų asociacijos (LDAA) vadovė Zofija Cironkienė tikina, kad, nors vasaros pradžioje prognozės buvo gana pesimistinės, bulvių derlius antroje sezono pusėje atsigavo. Kai kurie ūkiai, ypač tie, kurie intensyviai laistė, užaugino vidutinį derlių.
„Gera žinia, kad reaguodami į pastarųjų metų poreikius, prekiniai ūkiai yra padidinę pasėlių plotus. Jie bulvių eksportui turi daugiau. Dėl to eksportas šiemet prasidėjo gana anksti, o ir poreikis yra. Šiai dienai daugiausiai į asociaciją kreipiasi Ukrainos ir Moldovos prekybininkai, norintys pirkti bulves Lietuvoje. Jie siūlo geras kainas“, – DELFI sakė Z. Cironkienė.
Tai, jog Europos pietrytinės šalys pas mus ieško tiekėjų neneigia ir ūkininkai. Kėdainių rajono ūkininkas Povilas Dambrauskas patvirtino, kad aktyviai kalbasi su pirkėjais ir po truputį eksportuoja savo užaugintas bulves.
„Kaip suprantu, šiemet pas juos bulvės neužaugo, yra trūkumas, tai ir puola vežti. Nežinau, ar jie iš karto naudos, ar sandėliuos ir parduos vėliau. Šiuo metu bendraujame su jais, vieną mašiną jau išsiuntėme į Ukrainą. Dar deriname sąlygas eksportui. Jei sutarsime, bus neblogai“, – kalbėjo P. Dambrauskas.
Patiems lietuviams savo bulvių gali ir nelikti
Ūkininkas neatmeta galimybes, kad, lietuviams palankiomis sąlygomis pardavus bulves svetur, pačiai Lietuvai vėliau gali pristigti lietuviškų bulvių ir prekybininkams teks jas importuoti. P. Dambrauskas tikina, kad tai priklauso nuo pačių prekybininkų, kurie vengia įsipareigojimų su vietiniais augintojais, tuo pačiu atrišdami jiems rankas ieškoti geresnių galimybių.
P. Dambrauskas atskleidė, kad dabar Lietuvoje siūloma didmeninė kaina siekia po 16 – 17 centų už kilogramą, o Ukrainos ir Moldovos supirkėjai šiuo metu siūlo 21 – 22 centus. Už tokią kaina sutarus, jie jau kieme stovės su savo transportu, aišku, sutvarkys visus dokumentus ir sumokes muitus. Pernai bulvėms neužderėjus visoje Europoje, P. Dambrauskas į Moldovą ar Ukrainą net nesižvalgė ir bulves vežė į Olandiją, Švediją, kurie įprastai patys užsiaugina didelius kiekius.
„Taip tikrai gali atsitikti, kad po žiemos geras kokybiškas lietuviškas bulves bus sunku ir rasti. Prekybos centrai dabar tiek nemoka, kiek gali mokėti užsienyje. Mes išvežame, nes kaina tikrai gera. Taip ir pernai buvo. O tada prekybos centrai klausia, tai kur tos bulvės, kur rudenį siūlėte – o jos jau seniai parduotos. Tada tenka importuoti, uždaras ratas.
Turi būti pasirašęs sutartį su prekybos centru, kad galėtum jiems pasiūlyti produkciją. Bet kad būtų fiksuoti sandėriai – bent mums niekada nesiūlė, ir nelabai norėdavo, kuomet mes siūlėme. Mes norėdavome būti tiekėjais, bet jie nenorėjo. Jie laiko kortas savo rankose, supjudo ūkininkus – kuris mažiausią kainą pasiūlo, tas ir veža. Dėl to yra konkurencija. Mums susitarimai su tinklais būtų saugumo garantas, galėtume skaičiuoti, kiek galime prikasti. Bent dalį bulvių tikrai norėtume parduoti taip“, – sakė 94 ha ploto bulvių auginantis P. Dambrauskas.
„Pas mus yra prekybos tinklų diktatas, jie galutinę kainą pasako, spaudimas labai didelis. Aišku, kada yra alternatyva, kada galima eksportuoti, tai amortizuoja tą spaudimą, augintojai jaučiasi drąsiau. Savaime suprantama, kad kainos šiemet, kaip būna įprasta rudenį, taip nekrenta, nors tendencija tokia, kad jos po truputį mažėja“, – teigė Z. Cironkienė.
Ūkininkai bulves nori parduoti kuo greičiau
Kaip bebūtų, šiemet ūkininkai jaučiasi tvirtai turėdami galimybę realizuoti savo derlių užsienyje. O parduoti bulves jie norėtų kuo greičiau, nes norint išlaikyti kokybiškas daržoves ilgesnį laiką, sandėliavimui reikia turėti geras sąlygas,
„Lietuvoje nėra gerų saugyklų, kad galėtumėme iki kitų metų laikyti geros kokybės bulves. Dėl to daug ūkininkų ir nori kuo anksčiau parduoti, kad paskui derlius tiesiog nesugestų. Geriau pigiau dabar parduoti nei laikyti ir paskui išmesti sugedusias. Sandėliai ir ventiliacija brangiai kainuoja. Galų gale, pačios ilgai laikomos bulvės praranda savo svorį, nes išgaruoja skysčiai“, – kalbėjo P. Dambrauskas.
LDAA vadovė tikina, kad nuo tikimybės likti be lietuviškų bulvių niekas nėra apsaugotas. Tačiau, tai labiau būdinga kalbant apie didmenininkus. Mažmenininkai įprastai suderina su didmenininkais kokie kiekiai bus reikalingi. O ir patys ūkininkai vis labiau norėtų, kad Lietuvai importuoti reiktų vis mažiau.
„Derliaus augintojai pateikia kasmet vis daugiau, investuoja apsaugai nuo šalnų. Įprasta, kad kol nebūdavo lietuviškų bulvių, buvo atvežama jų iš pietinių šalių. Jos chemiškai paveiktos galėdavo negesti ilgą laiką. Kol jų neparduodavo, tol nebūdavo superkamos ankstyvos bulvės iš vietinių augintojų.
Todėl jie nori to išvengti, stengiasi didiesiems tiekėjams bulves tiekti visus metus. Galiausiai viską lems susitarimai. Jei prekybos tinklai rezervuos pakankamus kiekius bulvių, jų užteks. Bet jei į augintoją bus žiūrime ne kaip į lygiavertį partnerį ir bus nulatinis spaudimas mažinti kainą, gal situacija bus kita. Iki šiol vietinio derliaus visada užtekdavo“, – tikina Z. Cironkienė.