Investicinis komitetas, sudarytas finansų ministro įsakymu, kuriame dalyvauja valstybės institucijų ir socialinių ekonominių partnerių atstovai, ketvirtadienį pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtai Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimo veiksmo koncepcijai, kuria siekiama didinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą, keičiantis klimato sąlygoms, užtikrinti tvarią maisto tiekimo grandinę ir didinti derlingumą, rašoma pranešime.
Prognozuojama, kad Lietuvoje pritaikius reguliuojamąjį drenažą, sumažėtų dėl žemės ūkio veiklos Nemunu į Kuršių marias patenkančių biogeninių medžiagų kiekis, dabar siekiantis apie 5,3 mln. tonų, iš jų 25 tūkst. t azoto ir 2,2 tūkst. t fosforo, tai yra 20 ir 35 proc. viso į upes patenkančio šių medžiagų kiekio.
Drenažo nuotėkio reguliavimo sistemų įrengimas tam tinkamuose plotuose, anot žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, žemės naudotojams leistų gauti papildomą derlių (ir pajamas) net ir esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms (sausrai) ir prisidėtų prie pasklidosios taršos iš žemės ūkio mažinimo bei paviršinių vandens telkinių būklės gerinimo.
Pasklidoji žemės ūkio tarša, anot mokslininkų, yra intensyvaus ūkininkavimo pasekmė, daranti poveikį ežerų ir upelių vandens kokybei, o teršalų šalinimas iš paviršinių vandens telkinių kainuoja daug, todėl kur kas efektyviau ir naudingiau teršalus sulaikyti jų susidarymo vietoje.
„Reguliuojamo drenažo įrengimas, drenažo nuotėkio valdymo sistemų diegimas rekonstruojamose melioracijos sistemose yra patraukli priemonė, galinti padėti ūkininkams labiau prisidėti prie klimato kaitos – trąšos su vandeniu nenuplauktų ir sausos metu drėgmė ilgiau išsilaikytų, didėtų žemės ūkio kultūrų derlingumas. Tai prisidės ir prie pagrindinio Ateities ekonomikos DNR plano tikslo – sparčiai ir efektyviai investuoti į Lietuvos ekonomikos atsigavimą ir augimą, siekiant ją transformuoti į tvarią, inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką“, – teigia žemės ūkio ministras.
Planuojama, kad paraiškas paramai gauti teiks savivaldybės (kartu su partneriais žemės ūkio veiklos subjektais ir (arba) melioracijos statinių naudotojų asociacijomis), arba žemės ūkio veiklos subjektai (kartu su savivaldybe), arba melioracijos statinių naudotojų asociacija (kartu su savivaldybe).
Savivaldybė bus tiesioginė paramos gavėja arba projekto partnerė, bet kokiu atveju turtas, į kurį yra investuojama ir kurį patikėjimo teise valdo savivaldybė, priklauso valstybei.
Planuojama teikti prioritetą paraiškoms, kuriuose reguliuojamo drenažo įrengimui nereikalingos investicijos į esamas melioracijos sistemas arba tam reikalingos minimalios investicijos, reguliuojamo drenažo įrengimui, kai reguliuojamas drenažas gali būti pritaikytas jau esančioms drenažo sistemoms ir rekonstruojamuose melioracijos grioviuose, kurios sistemos funkcionuoja efektyviai.
„Šiuo metu reguliuojamo drenažo sistema veikia 41 Lietuvos ūkyje, jų plotas kartu sudėjus siekia daugiau kaip 1 000 ha. Tikimės, kad tokių ūkių skaičius Lietuvoje išaugs bent dešimt kartų,“ – teigia ministras.
Veiksmo tvarkos aprašo rengimas numatomas spalio – gruodžio mėn. o veiksmo vystymas ir vykdymas – 2021 metais.
Dėmesys melioracijai auga
Pastaraisiais metais sausinimo sistemų įrengimui ir rekonstravimui skiriamos vis didesnės lėšos. 2019 m. tam skirta beveik 52 mln. Eur, o šiemet melioracijai numatyta suma – apie 60 mln. Eur – bus didžiausia per 25 metus.
2020 m., ruošiantis paraiškų surinkimo etapui, buvo pakeistos priemonės „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklių nuostatos, pirmumo balus suteikiant toms paraiškoms, kuriose diegiamos aplinkosaugos priemonės (griovių dvigubų šlaitų įrengimas, šlapžemių įrengimas, reguliuojamo drenažo šulinių ir vožtuvų įrengimas). Paraiškos šiuo metu yra vertinamos.
Bendras sausinamas žemės plotas mūsų šalyje siekia apie 3 mln. ha. Melioruotose žemėse įrengta 63 tūkst. km griovių, 88 sausinimo ar drėkinimo siurblinės, daugiau kaip 1,6 mln. km drenažo linijų, daugiau kaip 68 tūkst. hidrotechnikos statinių, 736,2 tūkst. drenažo įrenginių, 492 km apsauginių pylimų, daugiau kaip16 tūkst. km kelių ir 357 tvenkiniai.
Viso šio turto, kuriam jau beveik 50 metų, vertė yra daugiau kaip 2 mlrd. Eur, tačiau šiandien jo nusidėvėjimas kai kur siekia daugiau kaip 70 procentų ir daugiau. Dėl šios priežasties ūkininkai nuolat susiduria su problemomis, tad reikalingos didelės investicijos.
Šiuo metu melioruotoje žemėje užauginama apie 90 procentų žemės ūkio produkcijos. Valstybės žemės ūkio sektorius sukuria apie 3,6 procentus BVP. Standartinė žemės ūkio produkcijos vertė – 2,2 mlrd. eurų – jos sukūrimą lemia melioruotos žemės būklė.