Kitaip tariant – nėra turistų, nėra svečių, nereikia ir duonos bei picų.
Artėjant javapjūtei „Agrorodeo“ analitikai skaičiuoja, kad šių metų kviečių derlius Europoje bus mažesnis apie 15 mln. tonų, daugiausiai dėl pavasarį ir vasarą besilaikiusių sausrų. Lietuvos žemdirbiai su nerimu žvelgia į savo pasėlius, kuriuos visai neseniai išguldė smarkios liūtys.
Įprasta ekonominė logika diktuotų, kad jei derlius bus mažesnis, javų kaina augintojams turėtų būti patrauklesnė ir nereikėtų skubėti su jų pardavimu. Bet koronavirusas pasaulį bando panardinti į precedento neturinčią recesiją ir būtent COVID-19 faktorius šiais metais gali visiškai neįprastu būdu padėti subalansuoti kviečių pasiūlą ir paklausą.
Išskirtinės šios recesijos ypatybės yra sustojęs turizmas bei priverstinai sustabdyta restoranų veikla. „Bandomąjį testą“, kai svetingumo sektorius nedirbo, matėme metų pradžioje. Ir nežinia, ar neteks to pakartoti, jei rudenį smogtų antroji pandemijos banga.
Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, turistų srautai per 4 šių metų mėnesius susitraukė 30-50 proc., nors masinis šalių užsivėrimas prasidėjo tik kovą. Uždaromi restoranai didino miltų ir jų produktų paklausą namų ūkiuose, tačiau jiems patiems tokių žaliavų iš esmės nebereikėjo.
Ispanijos malūnų atstovai mums pasakoja, kad grūdų paklausa pastaruoju metu smuko apie 20 proc. Jei vietos gyventojų maitinimosi įpročiai vos per keletą mėnesių radikaliai nepasikeitė, panašu, kad tokią kainą moka nuo turizmo ypač smarkiai priklausoma šalis, kurią per metus aplankydavo vidutiniškai 89 mln. turistų.
Sutapimas ar ne, tačiau Lietuvoje duonos pardavimai pradėjo smukti nuo kovo mėnesio, kai šalyje įsigaliojo ypač griežtas karantinas. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skaičiavimais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai duonos pardavimai mūsų šalyje didėjo tik sausį ir vasarį, atitinkamai 17 ir 2 proc., tačiau kovą smuko 11 proc., o balandį ir gegužę duonos paklausos kritimas siekė jau net 21 ir 22 proc. Sumažėjusios restoranų, kavinių, viešbučių paklausos pasekmė? Sumažėjęs švaistymas?
Europos Sąjungos (ES) institucijų duomenimis, per metus Bendrijoje iššvaistoma apie 88 mln. tonų dar tinkamo naudoti maisto, kurio vertė apie 143 mlrd. eurų. Remiantis ne visuomet išsamiais, prieinamais ir kokybiškais šalių narių pateikiamais duomenimis, pačia silpniausia efektyvaus maisto vartojimo grandimi yra laikomi namų ūkiai. Vis dėlto, koronaviruso sustabdytos kelionės bei jas dažniausiai lydintis valgymas viešojo maitinimo įstaigose leidžia manyti, kad būtent turizmo ir svetingumo sektoriaus gyvybingumas grūdų paklausai šiemet gali turėti reikšmingą įtaką.
Ir negali kaltinti viešbučių ar restoranų, kad užsisakius picą jie neatneša jos likučių, kurių tiesiog nesuvalgė ankstesni svečiai. Ar kad duona patiekiama maksimaliai šviežia. Šiame sektoriuje dalis nesuvalgyto, palikto maisto yra ir visada bus utilizuojama. „Agrorodeo“ analitikų skaičiavimais, vien dėl COVID-19 įtakos svetingumo sektoriui šiemet gali būti „sutaupyta“ apie 12 mln. tonų grūdų. Taip pat neatmeskime prielaidos, kad siekiant patenkinti žmonių maisto poreikius apie 16 mln. tonų grūdų nenukeliaus į pašarus – ir tikėtino kviečių deficito kaip ir nebelieka.