Dalis jų daro pertrauką arba mažina saldžiųjų šaknų plotus. Nusivylę ūkininkai neatmeta ir „juodojo“ scenarijaus: cukrinius runkelius esą gali ištikti iš Lietuvos laukų išnykusių linų likimas.
Augimas stabtelėjo
Cukraus rinkoje vykstančios galingųjų grumtynės keičia ir mūsų cukrinių runkelių augintojų lūkesčius. Šiemet Kėdainių krašte šią kultūrą augins mažiau ūkininkų, tačiau jos plotai nesumažėjo. Marijampolės regione cukrinių runkelių hektarai galėjo „aptirpti“ šeštadaliu. Tokius preliminarius duomenis pateikia Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacija (LCRAA).
Pastaraisiais metais gerą pelną atnešdavusių saldžiųjų šaknų plotai įkvepiančiai plėtėsi. Štai 2015 metais buvo deklaruota 12 331 ha, o 2017 metais – jau 18 620 ha. Kėdainiuose ir Marijampolėje veikiantys cukraus fabrikai plačiai išskėtę rankas laukia žaliavos, bet augintojus gąsdina supirkimo kainos.
Šoką mūsų augintojams sukėlė ir pernykštis ruduo, kai nuimant derlių teko klimpti įmirkusiuose laukuose. Auginimo sąnaudos išaugo, sunkiasvorė technika ne vieneriems metams suslėgė dirvožemį, sutraiškė melioracijos sistemas. Pavasarį daugybėje laukų, kur buvo auginami cukriniai runkeliai, ilgai telkšojo balos ir sėja buvo neįmanoma. Rūpesčių sukėlė ir užaugintų šakniavaisių cukringumas.
2017 metų rudenį Europos Sąjungoje panaikinus cukraus kvotas, jo gamyba šoktelėjo, o kaina stipriai nusmuko. Dabar produkcijos perpildytų sandėlių neištuština ir eksportas, nes pasaulyje jaučiamas cukraus perteklius, jo kaina maža. Tokioje situacijoje išgyvens tik stipriausieji gamintojai.
Nemato perspektyvos
Vienais geriausių rezultatų šalyje garsėjanti Krakių žemės ūkio bendrovė vietoje pernai augintų 150 ha šiemet užsėjo apie du kartus mažiau – tik 70 ha cukrinių runkelių. Jei ne įpareigojanti sutartis, sudaryta su fabriku, būtų ir iš viso atsisakiusi auginti šiuos šakniavaisius. Bendrovė pernai iš hektaro prikasė 76–77 tonas 17 proc. cukringumo cukrinių runkelių. O gerais metais šių šakniavaisių, kurių cukringumas siekdavo 18,5–19 proc., iš hektaro gaudavo per 80 tonų.
„Neapsimoka auginti cukrinių runkelių – grynas nuotolis. Iš mūsų tyčiojasi su tokiomis supirkimo kainomis, pakėlė bazinį cukringumą iki 17 proc. Nauji augintojai, kupini entuziazmo, kol kas nesupranta situacijos ir neskaičiuoja. Dabar už toną moka 26 eurus, o anksčiau bene dvigubai brangiau supirkdavo. Trąšų ir chemikalų kaina išaugo, technika pabrango, atlyginimai padidėjo“, – karčių žodžių negailėjo bendrovės vadovas Nikolajus Danilčenko.
Jis stebėjosi, kodėl vokiečiai sugeba gerokai brangiau mokėti už žaliavą. Vadovo nuomone, tonos supirkimo kaina turėtų siekti bent 40 eurų su sąlyga, kad iškart nepabrangtų chemikalai ir sėkla.
„Raskite tokį kvailį, kuris tik dėl kitų pelno dirbtų. Vietoje cukrinių runkelių ūkininkai augins grūdines kultūras arba laikys pūdymą, nes trąšos ir chemikalai brangiai kainuoja. Lietuvoje nebeauginame linų. Praėjo svarainių, juodųjų serbentų, braškių auginimo vajus. Dabar tikinama, kad yra pluoštinių kanapių poreikis. Gali būti, kad po kelerių metų ir jų nebereikės, paskui gal siūlys auginti ir nendres“, – DELFI ironizavo daug permainų matęs N. Danilčenko.
Dar nenuleidžia rankų
Vienas stambiausių Vilkaviškio rajono ūkininkų Vincas Mačiulis DELFI tikino, kad aplinkui veikiantys jo draugų ūkiai po 20–30 proc. sumažino cukrinių runkelių plotus. Pats žemdirbys vietoje 100 ha pasėjo 70 ha saldžiųjų šaknų.
„Plotai mažėja. Pernai dėl šlapio rudens patyrėme nuotolių, užpernai gavome minimalų pelną. Nepažįstu ūkininko, kuris džiautųsi augindamas cukrinius runkelius. Jeigu situacija nesikeis, galime likti be šios kultūros. Net labai ekonomiškai ūkininkaujantys Lietuvos augintojai negali kalbėti apie gerą pelną. Darbo daug, sąnaudos didelės, reikia daug investicijų. Kol kas dar juos auginame iš inercijos, turime nemažai patirties ir brangios technikos. Tikiuosi, kad kitąmet supirkimo kaina kils“, – vylėsi V.Mačiulis.
Ūkininko kolega iš Marijampolės Mangirdas Krunkaitis nusiteikęs optimistiškai: kaip ir pernai, augina per 70 hektarų. Jis džiaugėsi, kad šiemet cukriniai runkeliai gražiai sudygo. Gerais metais augintojui pavykdavo gauti per 70 ir daugiau, o pernai – tik apie 60 tonų iš hektaro derliaus.
„Pernai buvo labai blogos derliaus nuėmimo sąlygos, klampojome po laukus. Bet negali plotai mažėti. Nedirbtų fabrikai, jei trūktų žaliavos. Kaina žemdirbių visada netenkina, pagal įdėtą darbą turėtų būti didesnė, bet ką darysi. Lietuviškas cukrus turi gerą rinką ir vardą. Manau, kad išsilaikysime“, – DELFI tikino ūkininkas.
Raminasi investicijomis
Bendrovės „Nordic Sugar Kėdainiai“ fabriko cukrinių runkelių tiekėjų pernai buvo 300, o šiemet – per 250. Tačiau žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris nemato problemos, nes auginamos kultūros kiekis regione nesumažėjo.
„Fabrikas užkrautas žaliava. Dabar yra bekvotė sistema, todėl pasitraukti iš gamybos ir vėl pradėti auginti daug paprasčiau. Palaipsniui vyko augintojų plotų stambėjimo procesas. Prieš aštuonerius metus turėjome net 2000 tiekėjų. Kai kas dabar gal bando sureikšminti situaciją, kad esą jie bėga. Judėjimas vyksta, bet nereiškia, kad gaminsime mažiau“, – DELFI aiškino jis.
S. Mozeris, vertindamas ūkininkų pretenzijas dėl supirkimo kainų, priminė rekordiškai nukritusias cukraus kainas. Jo nuomone, absoliuti nesąmonė galvoti apie cukrinių runkelių auginimo Lietuvoje baigtį, nes fabrikas įsisavina labai dideles investicijas. Bendrovės žemės ūkio direktorius tiki, kad tai ilgiems metams garantuos cukraus gamybą.
LCRAA administracijos vadovas Kastytis Patiejūnas DELFI sakė, kad su Kėdainiuose dirbančiu fabriku ką tik derėjosi dėl naujų supirkimo kainų. Anot jo, fabrikas iš paskutiniųjų turėtų stengtis išlaikyti gamybą – tai liudija ir investicijos.
„Sektoriuje situacija įtempta, kainos mažos, perspektyvos pakankamai sunkios. Cukraus perteklius Europos rinkoje yra didelis. Štai Prancūzijoje ar Vokietijos pietinėje dalyje plotai per pastaruosius 2 metus padidinti vos ne ketvirčiu. Sukauptas cukrus guli sandėliuose ir spaudžia rinką. Šiuo metu cukraus pirkimo iš fabriko kaina nesiekia net 300 eurų – netoli gamybos savikainos, o geriausiais laikais buvo 600–700 eurų. Iš vienos pusės rinka turėtų išsivalyti ir atsigauti. Tuomet viskas grįžtų į normalesnes vagas“, – kalbėjo jis.
Cukrinių runkelių nebepavydi
K. Patiejūnas patvirtino, kad kai kurie augintojai nusprendė pasiimti „atostogas“ ir pažiūrėti, kaip vystysis situacija. Kėdainių krašte dalį žemdirbių nuo cukrinių runkelių auginimo atsisakymo sustabdė ir sudarytos trimetės sutartys.
„Anksčiau runkeliai buvo pelningi ir patrauklūs, jų auginimo mums daugelis pavydėjo. Tačiau šiandien jie eilinė kultūra. Pernykščiai metai kai kuriems žemdirbiams buvo ir net labai nuostolingi. Dėl to ir prasidėjo svyravimai augintojų gretose. Aišku, jei esi labai profesionalus, naudoji pažangias technologijas, jei pakankamai pigiai užaugini didelį derlių, tai tie runkeliai dar gali būti įdomūs. Dėl to vyksta ūkininkų sluoksniavimasis ir svyravimai. Lyginant su kvotų sistema, augintojų sąrašo pokyčiai buvo minimalūs. Dabar tenka susitaikyti su kita situacija“, – kalbėjo LCRAA administracijos vadovas.
Jis pabrėžė, kad kai kuriose kitose Europos Sąjungos šalyse cukrinių runkelių augintojams skiriama daug didesnė nacionalinė parama už hektarą: pavyzdžiui, Lenkijoje ji yra didesnė penkis kartus, Rumunijoje – net šešis kartus. Šią kultūrą auginantys mūsų žemdirbiai norėtų gauti ir didesnį žymėto dyzelino rezervą, nes jo pritrūksta esant nepalankioms oro sąlygoms.
Pasak K. Patiejūno, sektorių gali sudrebinti ir Europos Sąjungoje prasidėjęs kai kurių chemikalų, svarbių sėklos beicavimui bei augalų priežiūrai, uždraudimo vajus.