Portugalijos augalų apsaugos organizacija informavo, kad bakterija pirmą kartą šalyje buvo identifikuota 2019 m. sausio pradžioje vykdant stebėseną šiaurinėje Portugalijos dalyje esančioje Vila Nova de Gaia savivaldybėje, Avintes apylinkėse įsikūrusiame zoologijos sode. Nors, vadovaujantis Europos Komisijos rekomendacijomis, užkrėsti augalai buvo sunaikinti, rizika bakterijai išplisti su pernešėjais – siurbiančiaisiais vabzdžiais – išlieka gana didelė, rašoma Augalininkystės tarnybos pranešime.
Xylella fastidiosa – tai patogeninės bakterijos, blokuojančios augalo apytakinius audinius. Bakterijai dauginantis, užkemšami apytakiniai audiniai, tokiu būdu sutrikdomas vandens ir jame ištirpusių medžiagų judėjimas.
Dėl didelės bakterijos užkrečiamų augalų įvairovės ligos požymiai gali skirtis, priklausomai nuo infekuoto augalo rūšies ir amžiaus. Pagrindiniai požymiai, rodantys, kad augalas gali būti užsikrėtęs Xylella fastidiosa, yra šakų, lapų ir ūglių „nudegimai“, lapų ir jų pakraščių rudavimas lajose ar viršūnėje, tarp gyslų atsiradusios blyškios dėmės, lapijos ir ūglių vytimas, pirmalaikis lapų kritimas, susiformavę mažesni ir anksčiau subręstantys vaisiai, kuriems būdinga netipiška forma.
Natūraliai gamtoje Xylella fastidiosa platina siurbiantieji vabzdžiai, kurie pasimaitinę užkrėsto augalo sultimis gali užkrėsti naujus sveikus augalus. Bakterija plinta ir su užkrėsta augalų sodinamąja medžiaga bei užkrėstų augalų dalimis (šaknimis, stiebais ir lapais, išskyrus sėklas).
Žinoma, kad Xylella fastidiosa Pietvakarių Europoje jau yra pažeidusi paprastuosius oleandrus (Nerium oleander), europinius alyvmedžius (Olea europaea), Polygala myrtifolia, migdolus (Prunus dulcis) ir kitus augalus. Pažymėtina ir tai, jog ši bakterija taip pat gali padaryti akivaizdžią žalą Lietuvos gamtai, lemti didžiulius ekonominius nuostolius. Juolab kad aptariamo kenksmingojo organizmo pažeisti nunyksta ąžuolai (Quercus spp.), klevai (Acer spp.), gluosniai (Salix spp.), trešnės (Prunus avium), kaukazinės slyvos (Prunus cerasifera), azijinės kriaušės (Pyrus pyrifolia), paprastieji persikai (Prunus persica), naminės slyvos (Prunus domestica), paprastosios vinkšnos (Ulmus laevis), kalninės guobos (Ulmus glabra) ir daugelis kitų Lietuvos kraštovaizdžiui būdingų augalų.
Vienintelis būdas išvengti užkrato plitimo Lietuvoje bei Europos Sąjungoje – tikrinti bakterijos galimus pažeisti augalus bei griežtai laikytis nustatytų fitosanitarinių reikalavimų. Svarbiausia prevencinė priemonė – akylas norimų įsigyti augalų sveikatingumo vertinimas.
Atkreipiame dėmesį, kad vežant augalus iš Europos Sąjungos teritorijų, kuriose buvo aptikta Xylella fastidiosa, bakterijos augalai šeimininkai turi atitikti specialiuosius reikalavimus, nurodytus Europos Komisijos įgyvendinimo sprendime 2015/789/ES, augalus turi lydėti nacionalinės augalų apsaugos organizacijos išduotas augalo pasas, o apie jų įsivežimą turėtų būti informuota Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba).