Kad klausimas opus rodo ir sausį vykęs sausio 8-osios ir šios savaitės protesto akcijų organizatorių – Lietuvos žemės ūkio tarybos – vizitas Briuselyje, pas už žemės ūkį atsakingą eurokomisarą Januszą Wojciechowskį. Antradienį su eurokomisaru susitiko ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Iki šiol Lietuvoje vis pavykdavo rasti laisvų plotų, kad atstatyti daugiametes pievas nereiktų reikalauti ūkininkų. Vis tik, nuo šių metų ES reikalavimai tapo nepalankesni. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tikina, jog pievų Lietuvoje mažėja, „todėl nebeišvengiama, kad jas reikės atstatyti“.
Ūkininkai nerimauja, jog atsirandanti prievolė lems finansinius nuostolius, daug sunkumų sukels nuomojamoje žemėje besiverčiantiems žemdirbiams. Jų atstovai pabrėžia, kad daugiamečių pievų plotai Lietuvoje padidėjo tik „popieriuje“, 2015 m.
Ministerija savo ruožtu tikina, kad apie reikalavimą atkurti daugiametes pievas norint gauti tiesiogines išmokas žinojo, esą 2015–2022 m. tai buvo vienas iš trijų žalinimo reikalavimų, už kuriuos mokama ES parama.
Ūkininkų atstovas: daugiametės pievos ūkiams neduoda naudos
Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) pranešimų apie būtinas atkurti pievas maždaug 26 ūkininkai sulaukė gruodžio viduryje.
Ūkininkai, pagal ES reikalavimus, įpareigoti atkurti daugiametes pievas, kadangi 2023 m. jų plotas sumažėjo daugiau nei 5 proc. lyginant su referenciniais 2018 metais. ŽŪM teigimu, šie metai nėra palankūs Lietuvai, nes iki 2018 m. pievų plotai Lietuvoje didėjo, o nuo tada – mažėja.
„2018 m. (...) yra itin nepalanku Lietuvai, kadangi buvo fiksuojamas vienas didžiausių per visą laikotarpį deklaruotų daugiamečių pievų plotas. Atnaujintais duomenimis, (...) 694,5 tūkst. ha“, – praeitą savaitę pranešime teigė ŽŪM.
Atkurti daugiametes pievas privaloma žemdirbiams, kurie, 2020–2022 m. išarė bent 0,5 ha pievų. Atkurtos pievos turės būti pažymėtos pasėlių deklaracijose.
Tokią tvarką gruodį sukritikavo Seimo Kaimo reikalų komitetas šiuo klausimu vykdęs parlamentinę kontrolę. Parlamentarai laikėsi pozicijos, esą ŽŪM nepadarė visko, kad atstatymo sąlygos būtų patobulintos.
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad ūkininkai turės atstatyti apie 70–80 tūkst. ha pievų, o vieno atkurto hektaro nuostolis siekia maždaug 600 eurų. Per visą 2023–2027 m. žemės ūkio strateginio plano laikotarpį, skaičiuoja jis, bendras nuostolis galėtų siekti 30 mln. eurų.
„Daugiametės pievos žemės ūkiui neįdomios, neaktualios, iš jų negalima gauti ekonominės naudos, automatiškai kaip turtas jis tampa bevertis. Tokių sklypų savininkai patiria labai reikšmingą nuostolį“, – Eltai sakė R. Juknevičius.
Daug sunkumų tikėtina prievolė sukeltų nuomojamoje žemėje ūkininkaujantiems asmenims, teigia LŪS vadovas. Pasak jo, nuomos sutartyje tokie žemdirbiai įsipareigoja ūkininkauti taip, kad nesumažėtų nuomojamos žemės vertė. O būtent daugiametės pievos esą tą vertę mažina.
„Tik ariamoji žemė yra patraukli, pievos žemės ūkiui nepatrauklios. Ir dabar yra konfliktas – tie žmonės, kurie nuomojasi žemę, įsipareigoja nesumažinti sklypo vertės.
O jei pasirašo tokias ekologines schemas, kurios paskui tampa daugiametėmis pievomis, tuomet yra garantuotas konfliktas ir klausimas, ar toliau liksi žemės nuomininku, padaręs tokius veiksmus“, – kalbėjo R. Juknevičius.
Neteisinga pakeista pievų apibrėžtis
Kaip aiškina ŽŪM, daugiamečių pievų apsaugos politika ES galioja jau seniai, tačiau tik nuo 2015 m. ji susieta su ūkininkams mokamomis tiesioginėmis išmokomis. Būtent tada pradėta reikalauti, jog šalyse daugiamečių pievų plotų nemažėtų labiau nei 5 proc., lyginant su tam tikrais metais.
Šiemet daugiamečių pievų plotas Lietuvoje negali būti daugiau nei 5 proc. mažesnis, nei jis buvo 2018 m., t. y., 694 tūkst. ha.
Ministerijos teigimu, pirmąkart prievolės atstatyti pievas grėsmė ūkininkams atsirado 2021 m., tačiau iki šiol visuomet pavykdavo surasti papildomų plotų, deklaravimo klaidų.
„Dabar pirmas atvejis, kai šita taisyklė tampa aktuali“, – sakė R. Juknevičius.
Ūkininkų atstovas aiškina, kad 2015 m. – dėl, jo teigimu, ES biurokratinio sprendimo – daugiamečių pievų plotai padidėjo beveik dvigubai.
„Kalbame apie laikotarpį iki 2014 m. ir laikotarpį po 2014 m.“, – sakė jis.
Anot LŪS vadovo, nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje daugiamečių pievų stabiliai būdavo apie 400 tūkst. ha. Kitaip tariant, jo teigimu, „pievų plotų per labai trumpą laiką padvigubėjo teoriškai, o ne praktiškai“.
„Ir staiga, 2015 m. tiesiog aiškiai matome, kad daugiamečių pievų atsirado kone dvigubai daugiau, apie 700 tūkst. ha“, – pabrėžia jis.
„Kiekis pasikeitė, nes tos pievos, kurios buvo nedaugiametės – trumpesnio laikotarpio pievos – buvo perkrikštytos daugiametėmis, pakeitus apibrėžtį“, – teigė R. Juknevičius, dar tikinęs, jog protestuojantys ūkininkai reikalauja „tiesiog grįžti“ prie iki 2014 m. galiojusios pievų apibrėžties.
ŽŪM savo ruožtu aiškina, kad ploto padidėjimą lėmė tai, jog nuo 2015 m. ilgiau nei 5 metus deklaruojama pieva privalėjo tapti daugiamete pieva, ką numato 2013 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas.
Tariasi su Europos Komisija
Tiek ūkininkai, tiek ŽŪM dėl daugiamečių pievų atkūrimo tvarkos Lietuvoje kalbasi su Europos Komisija.
Lietuvos Žemės ūkio tarybos delegacija Briuselyje pas J. Wojciechowskį viešėjo po pirmosios protestų bangos antrąją sausio savaitę. Ūkininkai būtent ir prašė pakoreguoti ES reglamentą, kad Lietuvoje nereiktų atkurti tiek daug daugiamečių pievų.
Savo ruožtu K. Navickas eurokomisarui siūlė leisti ilgiau nei 5 metus deklaruojamas pievas įtraukti į sėjomainą.
Antradienį, po susitikimo su J. Wojciechowskiu, ministras feisbuke tikino sulaukęs pažado išgirsti EK atsakymą artimiausiu metu. K. Navickas taip pat pasidžiaugė sulaukęs pritarimo.
„Priminiau, kad labai laukiame atsakymo dėl sėjomainos apibrėžimo privalomumo taikymo kartu su daugiamečių pievų apibrėžimu. Sulaukiau pažado, kad atsakymas bus pateiktas artimiausiu metu. Taip pat aptarėme ministerijos parengtus naujus siūlymus, kuriems jau yra būtinas deleguotojo reglamento keitimas“, – socialiniame tinkle rašė K. Navickas.
„Gera žinia, kad komisaras pritarė šiam keliui, o Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato vadovas sutiko padėti parengti ir suderinti atitinkamus reglamento pakeitimus. Viliuosi, kad tai reikšmingai spręstų pievų atkūrimo problemą“, – teigė ministras.
Kartu jis žada tęsti „intensyvų darbą“ su EK, o kompromisą dėl daugiamečių pievų pasiekti iki naujo pasėlių deklaravimo pradžios pavasarį.
Už neatstatytas pievas ūkininkams bus taikomos sankcijos už geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų nesilaikymą. Vis tik ŽŪM tikina, kad už pažeidimus numatė „pačias mažiausias sankcijas“ – pirmaisiais metais 90 proc. prievolę turinčių ūkininkų išmokos būtų mažinamos 1 proc., antraisiais – 2 proc. (jei neatstatyta iki 10 ha daugiamečių pievų).
Daugiametes pievos yra vienas iš klausimų, kuriuos išspręsti reikalauja šią savaitę į Vilnių atvykę protestuojantys Lietuvos ūkininkai. Be kita ko, jie taip pat prašo sumažinti šiemet padidintą akcizą suskystintoms naftos dujoms (SND), taisyti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimo tvarką, parengti nacionalinį partijų susitarimą dėl žemės ūkio ir kt.