Pavyzdžiui, žinoma, kad populiarumo nesulaukė kraštovaizdžio elementai, į kuriuos buvo dėta daug vilčių, tačiau, netikėtai, keletą kartų daugiau nei prognozuota, pasirinkta neariminės žemdirbystės plotų. Taip pat ūkininkai priekaištauja, kad Lietuvoje buvo kur kas daugiau vadinamųjų ekoschemų nei kitose valstybėse ir paprastiems žemdirbiams sunkoka susiorientuoti, ką ir kaip rinktis. Be to, dalis ūkininkų, kurie deklaravo rinkdamiesi tik didžiausias galimas išmokas, galėjo neįvertinti jų laukiančių įsipareigojimų.
Apie tai, kas buvo gerai ir kas tobulintina laidoje „Delfi agro“ kalbėjomės su Jolanta Ašmonienė, ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus patarėja, Gedu Špakausku, Pakruojo r. LŪS pirmininko pavaduotoju, Jonu Venslovu, Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos atstovu bei Vytautu Buivydu, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininku.