Ūkininkai aktyviai dalyvavo gamybinėse veiklose, kurios prisideda prie Žaliojo kurso įgyvendinimo tikslų, tačiau kraštovaizdžio elementų pasirinkimas nebuvo populiarus, nors tikėtasi, kad būtent šie elementai bus vieni iš kertinių įgyvendinant aplinkosaugos tikslus.
Kas nutiko, kad jų pasirinkta tik 6,9 proc. viso planuoto ploto ir kas gali būti keičiama kitais metais, diskusijoje su Kristina Simonaityte, žemės ūkio ministro patarėja, Vaclovu Bogužu, VDU Žemės ūkio akademijos Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėju, Tautvydu Beinoru, Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos vadovu.
Pareiškėjai aktyviausiai dalyvavo kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinėse veiklose (pateikiami proc. nuo suplanuoto 2023 m. ploto): „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ – 258,3 proc.; „Augalų kaita“ – 218,1 proc.; „Tarpiniai pasėliai“ – 176 proc.; ir negamybinėse veiklose: „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“ – 87,9 proc.; „Daugiamečių žolių juostos“ – 61,1 proc.
O štai negamybinė veikla „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ tarp pareiškėjų buvo mažiau populiari – deklaruota tik 6,9 proc. nuo suplanuoto 2023 m. ploto. Ūkininkai, siekdami dalyvauti ekologinės sistemos gamybinėse veiklose, 5 proc. negamybinių plotų atitikčiai įskaityti daugiausia rinkosi ir deklaravo ne kraštovaizdžio elementus, bet žaliąjį pūdymą.