Žemės ūkio ir prekybos politikos institutas (IATP) savo ataskaitoje pažymi, jog daugelis didžiųjų bendrovių neturi su klimatu susijusių planų ar tikslų, o dėl kai kurių bendrovių, parengusių tokius planus, kyla nuogąstavimų dėl vadinamojo ekologinio manipuliavimo, tad vyriausybėms reikėtų sugriežtinti reguliavimą.
Atliekant tyrimą, buvo įvertintos 35 iš didžiausių jautienos, kiaulienos, paukštienos ir pieno produktų bendrovių, kurių būstinės įsikūrusios Europos Sąjungoje (ES), Jungtinėje Karalystėje (JK) ir Šveicarijoje. Buvo nagrinėti jų galimi su klimatu susiję planai ir išmetami ŠESD kiekiai, susiję su jų tiekimo grandinėmis, ypač su šių grandinių galvijų grandimis.
Analizė parodė, kad šios bendrovės buvo atsakingos už 7 proc. Europos Sąjungoje 2018 metais išmesto ŠESD kiekio, o didžiausių 20 bendrovių išlakos viršija Nyderlandų išmetamą ŠESD kiekį, rašoma ne pelno organizacijos ataskaitoje.
„Didžiųjų Europos mėsos ir pieno produktų bendrovių poveikis klimatui gali varžytis su poveikiu, kurį daro iškastinio kuro milžinai, tačiau jos ir toliau veikia nebaudžiamos“, – pareiškė IATP direktorė Europoje Shefali Sharma (Šefali Šarma).
„Keletas bendrovių, kurios yra parengusios planų dėl klimato, naudojasi apskaitos gudrybėmis, ekologiniu manipuliavimu ir abejotinomis užskaitomis, siekdamos nukreipti dėmesį nuo esminių pokyčių, kurių reikia išlakų mažinimui, ir daugelį sąnaudų bei nemažą dalį rizikos permeta jų tiekimo grandinėms priklausantiems ūkininkams.“
Iš 10 bendrovių, kurios atliekant tyrimą buvo vertinamos nagrinėjant ilgesnio laikotarpio rezultatus, septynių įmonių poveikis klimatui nuo 2016 iki 2018 metų padidėjo.
Airijos jautienos gamintojos ABP išlakos padidėjo 45 proc., o Vokietijos „Tonnies“, kuri savo produktus tiekia prekybos tinklui „Aldi“, – 30 procentų.
Kalbant apie pieno produktų sektorių, Prancūzijos bendrovių „Danone“ ir „Lactalis“ išlakos nuo 2015 iki 2017 metų padidėjo atitinkamai 15 ir 30 proc., parodė tyrimas.