Apie apgavystę J. Jagminas viešai paskelbė laidoje Delfi Tema.
Nebepasitikima partneriais
„Lietuvoje didžiulė problema kooperacija ir pasitikėjimas partneriais. Mes 18 metų dirbome su „Kauno grūdais“. Mums buvo sakoma, kad reikia plėstis, modernizuoti gamybą, auginti gerą produkciją, mes iš jūsų viską nupirksime. Prieš savaitę mums sakė, kad mūsų produkcija gera, tinka eksportui ir staiga pranešė, kad nutrauks sutartis. Dėl to ir nevyksta kooperacija, nepasitikima partneriais. „Kauno grūdai“ mus apgavo. Man skaudu, nes daug metų dirbome kartu, tačiau šiandien turiu praryti šią karčią bulvę“, – aiškina J. Jagminas ir sako, kad, pavyzdžiui „IKEA“ milžiniškas pirkėjas, dauguma Lietuvos baldininkų dirba šiam koncernui.
„Agroaves“ vadovas tikina, kad kai buvo sunkūs metai, pati „IKEA“ padėjo savo tiekėjams. J. Jagminas tikina, jog viliasi, kad „Linas Agro“ po susijungimo su partneriais elgsis kitaip ir iš karto „nemes per bortą“.
Kita versija
Tačiau J. Jagmino oponentai pateikia priešingą versiją, kodėl po keliolikos metų bendro darbo jų keliai išsiskyrė.
„Su p. J. Jagmino įmone buvome pasirašę tiekimo sutartį, kuri galiojo iki rugsėjo 30 d. Męs sutarties sąlygų laikėmės iki paskutinės dienos, nors negavome Vyriausybės žadėtos paramos nukentėjusiems dėl pandemijos, patyrėme kelių milijonų eurų nuostolius. Produkciją pirkome iš visų mums tiekiančių ūkininkų nemažindami kainos“, – aiškina „Vilniaus paukštynas“ ir „Kaišiadorių paukštynas“, priklausančių „Kauno grūdų“ grupei, generalinis direktorius Darius Gudačiauskas
Paukštynų vadovas sako, kad baigiantis sutarčiai „Paukštynai“ surengė apklausą, kokia kaina ūkininkai sutiktų tiekti gyvus broilerius. J. Jagminas atsisakė auginti paukščius priimtina kaina.
„Mes dengiame 0,16 EUR/kg nuostolį, o ūkininkų prašome padengti 0,02 EUR/kg, tai nebus jiems didelis krūvis jei gaus valstybės paramą ir tuo pačiu bus išsaugotas Lietuvos mėsinės paukštininkystės sektorius“, – sako D. Gudačiauskas.
„Kauno grūdų“ valdomų paukštininkystės įmonių vadovas aiškina, kad konkuruoti su lenkais mes negalime jų metodais. Jų savikaina žemesnė vien dėl 10 proc. atpiginto zloto. Lenkai galėtų atvežti gyvus paukščius skersti į Lietuvą, tačiau jie negali užtikrinti, kad nebus salmoneliozės, o be to apsimoka vežti tik gana artimais atstumais iki 150 km., nes paukštis ilgoje kelionėje kenčia ir netenka svorio.
Siūlo dalintis nuostolius
Visgi šie argumentai neguodžia buvusio partnerio.
„Mes dar neišmokome gerbti savo žodį, pasirašytą sutartį“, – aiškina J. Jagminas ir sako, kad tokį veiklos modelį jis pats pasiūlė nusižiūrėjęs Nyderlanduose ir pastatė 6 kompleksus, kuriuose 75 tūkst. kvadratinių metrų ploto, kuriame auga paukščiai. Tačiau liko priklausomi nuo vieno pirkėjo. Alternatyvų nebuvo. Lietuvoje trūko dar vienos skerdyklos ar perdirbimo įmonės. Tai buvo ir pavojinga, nes jei liga įsimestų į vieną iš dviejų didžiausių paukštynų, visas mūsų sektorius sustotų.
Giedrius Bagušinskas, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos vadovas, komentuodamas šį konfliktą, pabrėžia kad toks modelis, kai tiekia nepriklausomi augintojai, taip pat turi trūkumų. Kai turi daug tiekėjų sunku sukontroliuoti kokybę. Iš augintojo pusės, kai turi vieną pirkėją, rizikinga, kad tavęs bet kada gali atsisakyti. Mūsų valstybės prioritetas turėtų būti skatinti Lietuvoje išaugintų produktų vartojimą.
„Mūsų bėda, kad nematome visos grandinės. Mes gelbstime arba augintoją, arba perdirbėją, tačiau neremiame galutinio produkto“, – siūlo G. Bagušinskas ir pateikia kitą pavyzdį – „Arvi“.
Nuo šios marijampoliečių grupės priklausė daugybė tiekėjų ir rinkai staiga pasikeitus įmonių grupė žlugo, kartu sugriaudama ir visą grandinę.
Per didelė koncentracija
„Lietuvoje per metus virš 40 tūkst. t išaugina nepriklausomi augintojai ir šį kiekį priduoda „Kauno grūdams“. Problema ta, kad buvo tik dvi skerdyklos ir jos priklausė vienam savininkui, mes buvome priklausomi nuo vieno pirkėjo“, – aiškina J. Jagminas.
„Kauno grūdai“ tikina, kad jie tiesiog nebegali patys prisiimti visų nuostolių, nes šiandien gamyba nuostolinga.
„Rinkoje padėtis tokia, kad mes nebegalime vieni prisiimti nuostolių. Tą krūvį reikia išsidalinti. Nebegalima tikėtis, kad „Paukštynai“ už viską sumokės, kaip buvo paskutinius du metus. Tuo labiau, kad valstybė mums padėti vėluoja. p. J. Jagmino ūkiai iš mūsų spalio mėnesio grafiko iškrito ir dabar savininkas grįžo pas mus prašydamas padėti“, – aiškina D. Gudačiauskas ir tikina, kad jis sutiko, tačiau privalėjo sudaryti visiems ūkininkams vienodas sąlygas, kad nenukentėtų mažieji ūkiai. Po apklausos paaiškėjo, kad J. Jagminas nori jog už broilerius jam mokėtume 2019 metų kainomis, kuomet nebuvo pandemijos ir paukštienos kainos rinkose buvo bent 0,18 EUR/kg aukštesnės. Pasirinkta dirbti su 14 smulkiųjų ūkininkų.
Perdirbėjai mato išeitį iš šios padėties – valstybės paramą.
„Suprantame, kad ūkininkai neturi resursų, kad galėtų dirbti nuostolingai ir nebankrutuoti. Dėl to mes taip aršiai kaunamės dėl valstybės paramos. Apgailestauju, kad J. Jagminas taip elgiasi, nes mes su juo neatsisakėme dirbti. Jis pats pasitraukė. Tam, kad išgelbėtume ūkininkus, „Paukštynai“ uždaro savo tvartus. Jau uždarėme 28 tvartus, tai 45 tūkst. kvadratinių metrų. Taip elgiamės, kad galėtų dirbti Lietuvos ūkininkai. Dar tiek pat buvau pasiruošęs uždaryti, kad galėtų dirbti J. Jagminas. Jam reikėjo tiesiog duoti priimtiną pasiūlymą, ko jis nepadarė“, – aiškina D. Gudačiauskas ir prognozuoja, kad nuosmukis tęsis kol rinka „išsivalys“ – pasitrauks silpnesni žaidėjai.