„Šiandien didžiausios problemos karštis ir lietus. Daržovės vos gyvos. Ankstyvų bulvių kasame pusę normalaus derliaus. Vėlyvos, kurios skirtos sandėliavimui, atrodo prastai, bet tikimės, kad po lietaus atsigaus“, – aiškina Martynas Laukaitis, daržovių augintojas.
Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė, sako, kad be bulvių ir burokėlių augintojų sunkiai gyvena ir salotų augintojai. Augalai dėl karščio sušuto, daug kas neturėjo pakankamai laistymo pajėgumų.
„Nuostoliai skirtingi. Yra nuo pilnai sunaikintų laukų iki tų, kurie beveik nuostolių nepatyrė, nes pas juos kritiniu momentu palijo“, – aiškina Z. Cironkienė.
Tinklų karai
Asociacijos vadovės žiniomis, ankstyvajam daržovių derliui sausra pakenkė. Ar prasidėję lietūs atgaivins rudenį kasamas daržoves, parodys laikas. Tačiau ankstyvojo derliaus kainos kur kas aukštesnės nei būna vidutiniškai. Kai kurios daržovės brango dvigubai. Kiek jos laikysis kai įsibėgės kito derliaus ėmimas niekas nežino. Tik cukinijos atpigo, nes daugėjo jų augintojų ir didėjo deklaruoti plotai.
Regimantas Didzinskas, UAB „Citma“, didmena prekiaujančios vaisiais ir daržovėmis, šiuos procesus ir kainų augimą aiškina kiek kitaip nei žemdirbiai. Verslininkas sako, kad tai, jog kai kurios daržovės staiga pabrango dvigubai ne visai teisingai įspūdis. Prekybos tinklai, pavyzdžiui, svogūnus, bulves, morkas, burokėlius pusę metų pardavinėjo po 19 ct/kg, tačiau iš ūkininkų juos pirko praktiškai dvigubai pigiau ir kainą mažino savo sąskaita. Dabar prekiauti mažomis kainomis neverta, nes yra bendra tendencija, kad Lietuvoje viskas brangsta dėl infliacijos ir kainas galima kelti be baimės.
„Šis karas nėra naujas. Prieš metus vyko panašūs procesai“, – aiškina R. Didzinskas ir sako, kad, jog žiniomis, daugumos profesionalių ūkininkų derlius pakankamai geras. Svarbu, kad jį būtų galima tinkamai nuimti – nepripliauptų per daug daug lietaus ir nepažliugtų dirvos.
Laistyti per sausrą nepajėgūs
M. Laukaitis sako, kad lietinimo įranga per sausrą neišgelbėjo, nes buvo perkama tokia įranga, kuri tinkama palaistyti dalį plotų ir trumpai. Šia vasara panaši į Pietų Ispanijos, kur reikia laistyti viską pilnai. Nėra nei žmonių, nei įrenginių, nei gręžinių, kad galėtume taip elgtis.
Pasak M. Laukaičio, su burokėliais panaši padėtis, kaip ir su bulvėmis – kasama pusė vidutinio derliaus. Kaip bus su vėlyvaisiais neaišku. Jis prognozuoja, kad jei klimatas kardinaliai nepasikeis, tai kainos šaus į viršų, nes dalis Lenkijos skęsta, kaip ir Belgija, Nyderlandai. Pertekliaus nebus visoje ES.
Z. Cironkienė nesiima spėti, ar daržovių pabrangimas atperka derliaus praradimus. Tai individualu kiekviename ūkyje.
„Lietuvoje per pandemiją daržovių pardavimai augo gana daug – žmonės pradėjo gaminti namuose. Ta pati tendencija išliko ir pradėjus veikti kavinėms. Vis tiek gaminama namuose, tai tapo įpročiu“, – dėsto R. Didzinskas.
Dėl konkurencijos stabdo kainų augimą
Petras Čepkauskas, mažmeninės prekybos ekspertas, vienas iš „Pricer.lt“ vadovų, sako, kad tinklai savo sąskaita, panašu, dabar parduoda bananus, bulves obuolius ir kai kurias vištienos dalis.
„Stebime kainų mažėjimą, ir turint galvoje, kad gamintojai nusiteikę branginti produkciją, tinklai tikrai sulaiko kainų augimą. Ypatingai tai ryšku paskutinius 2-3 mėnesius, nes „Lidl“ vėl atsikando gerą dalį, atsilaisvino Lenkija. Dėl pardavimo savo sąskaita galima spėlioti. Daug tokių prekių nebus – greičiau vis tiek mėginama išlaikyti bent poros procentų pelningumą, kas šviežių daržovių segmente įskaičiuojant džiūvimą, nurašymus, kurie vaisiams ir daržovėms sudaro apie 3-5 proc. ir yra su pardavimas žemiau savikainos“, – niuansus aiškina ekspertas.
Patys prekybos tinklai šiuos procesus komentuoja labai lakoniškai.
„Daržovių kaip ir kitų prekių kainas diktuoja pasiūlos ir paklausos dėsniai. Stebime kainų pokyčius rinkoje ir stengiamės, kad mūsų klientai turėtų geriausios kainos pasiūlymus“, – sako Ernesta Dapkienė, „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė.