Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė prieš susitikimą įteikė lietuviškos ruginės duonos kepaliuką, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus kartu su devyniomis kitomis šalimis pasirašytą reikalavimą nukelti Strateginio plano įgyvendinimą.
Tačiau įdomioji dalis, kurios laukė susirinkusieji, buvo komisaro atsakymai į klausimus.
D. Karalevičienė: Kada bus suvienodintos išmokos visoje ES?
J. Wojciechowskis: Manau, tokie skirtumai, kaip yra dabar ir jų atsiradimas buvo klaida. Dabar labai sunku politiniame lygmenyje pakeisti šią proporciją. Mes bendradarbiaujame su EK ir žinome, kad jei norima didinti biudžetą iš karto kyla sunkumų. Jei jis nėra didinamas, tam, kad būtų didesnės tiesioginių išmokų sumos Baltijos šalims, tai reikės išmokas mažinti šalims, kuriose jos didesnės nei vidutinė. Reikia pripažinti, kad tai iš dalies pavyko padaryti. Mums reikia labai rimtų politinių diskusijų, kaip ateityje reikėtų formuoti BŽŪP biudžetą kitam finansiniam laikotarpiui.
Manyčiau, kad reikėtų siūlyti vienodas tiesiogines išmokas visoms šalims, nes nėra priežasčių, dėl kurių jos skirtingos. Technika, trąšos visur kainuoja tiek pat. Anksčiau buvo argumentas, kad sąnaudos skiriasi. Dabar to nebėra.
Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas: Didžiulį autoritetą pasaulyje turinčios tyrimo organizacijos ataskaitose įvertino žaliojo kurso pasekmes ir pasakė, kad ES gamyba sumažės 25 proc. Ar šis sumažėjimas dėl Rusijos agresijos keičiantis grūdų rinkoms nesukels iki šiol neregėto bado pasaulyje.
J. Wojciechowskis: Nežinau ką atsakyti apie šias prognozes. Manau, šios analizės parengtos neprofesionaliai. Lengva pasakyti, kad jei 20 proc. bus mažiau naudojama trąšų, 20 proc. mažės gamyba. Ši analizė nėra atlikta kvalifikuotai.
A. Macijauskas: Mūsų kaimynės Latvija, Estija ir Lenkija savo planuose numatė, kad anglies dvideginio išmetimai jų žemės ūkyje didės, nes didės gyvulių skaičius, žemė bus dirbama intensyviau. Anglies dvideginio mažinimą šios valstybės tikisi išspręsti mažindamos emisijas energetikos sektoriuje. Lietuvoje iškelti nepaprastai aukšti uždaviniai, ar mes galėsime konkuruoti su kaimynais?
J. Wojciechowskis. Viena iš sričių, kur galime ženkliai sumažinti emisiją ir padidinti ūkių pelningumą – transportas. ES per metus krovininiai automobiliai nuvažiuoja 540 milijardų tonkilometrių. Kiekvienas maisto produktas vežamas mažiausiai 180 kilometrų. Sumažinę šiuos atstumus atpiginsime maisto kainą vartotojui. Iš kitos pusės padidinsime ūkininko pajamas. Lietuvoje nėra perteklinės gamybos. Airijoj pieno pagaminama 20 kartų daugiau nei suvartojama viduje. Danijoje kiaulienos 8 kartus daugiau nei suvartojama vietoje. Tada tai tampa mažųjų ūkių problema, nes didžiosios perdirbimo įmonės nori bendradarbiauti tik su dideliais ūkiais.
Kalbant apie krizę, karas pakeitė situaciją ir buvo priimtas paramos ūkininkams paketas. Padidinta parama nederlingoms žemėms, atsirado parama ūkininkams, nukentėjusiems dėl karo. Nors ES valstybių parama ūkininkams uždrausta, tačiau dabar leista panaudoti valstybių išteklius remti žemdirbiams ir dar patvirtintas 500 mln. eurų papildomas paramos paketas.
A. Macijauskas: Esate ne kartą sakęs, kad prezicinis ūkininkavimas vienas iš tikslų, tačiau Lietuvoje tai nėra remiama ir šios srities remti nenumatoma. Kaip tai galėtume pakomentuoti.
J. Wojciechowskis: Palaikome ūkininkus, kurie perka tokią įrangą. Galite pasiekti geresnių rezultatų naudodami mažiau trąšų. Kodėl Lietuvoje tai nėra remtina schema nežinau, nors apie diskutuoju su lenkais ir kitomis šalimis. Tą reikia būtinai reikia. Gyvulių gerovė taip pat gali būti žingsnis į priekį ir tai gali būti naudinga patiems ūkininkams. Lankiausi Latvijoje ir Estijoje, pienininkystės ūkiuose. Latvijoje savininkas pasakė, kad pakeitė savo sistemą. Anksčiau karvės jo ūkyje buvo pririštos. Dabar jos ganosi laisvai, visur patiesta šiaudų ir jis penkis kartus mažiau išleido veterinaro paslaugoms. Tokios priemonės palankesnės ir ekonomiškai. BŽŪP atviras dokumentas ir gyvulių gerovę galima įtraukti kaip vieną iš ekoschemų. Tai gali būti įdomus instrumentas.
Augalininkams, kurie Lietuvoje labai svarbūs, tai anglies dvideginio sumažinimo metodikos. Sumokėti ūkininkams papildomai už priemones, kurios mažina dvideginio išmetimą. Pavyzdžiui, intensyvų ganymą, ražienų palikimą dirvoje. Ateityje įvesime palankios žemės ūkio politikos strategiją ir anglies dvideginio išmetimą mažinančios technologijos galėtų būti viena iš remiamų technologijų.
Lietuvoje labai išplitus ekologinė žemdirbystė. Tai paskata smulkiesiems. Lietuvoje šis sektorius 8 proc., o pavyzdžiui, Lenkijoje tik 3.
Estijoje lankiausi ekologiniame daržovių ūkyje. Žmogus dirbo 15 ha, turėjo techniką ir jo pajamos 200 tūkst. eurų per metus. Jam nereikia kvaršinti galvos dėl trąšų, neturi bėdų su realizacija.
Tikslioji žemdirbystė taip pat turėtų būti remiama sritis.
Ūkininkas Zigmas Aleksandravičius: Nesusikalbame su vietos valdininkais. Esame žeminami. Mes nesuprantame, kaip melioracijai nerandame pinigų, o nendrinei meldinukei skiriama 16 milijonų eurų. Dešimtmečiais prašome paramos už praskrendančių paukščių nulestus laukus. Padarykite taip, kad mūsų valdininkai nebūtų per daug lojalūs ES.
J. Wojciechowskis: Pagal II ramstį turėtume pažiūrėti kokios galimybės remti apsisaugojimą nuo paukščių. Latvijoje buvo išsakyta ta pati problema. Galbūt reikia daugiau baidyklių ir jas galima pastatyti su parama.
Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas: Kalbame apie vieningą Europą ir vienodas taisykles ir vienodus reglamentus. Tačiau EK galėtų nustatyti visoms valstybėms vienodą prisidėjimą iš savo biudžeto. Remia skirtingai ir gauname kelių greičių Europas, nors trąšos ir energetika visur kainuoja vienodai. Visi kalbame apie žaliąjį kursą, tačiau pamirštame apie maisto švaistymą ir iš trečiųjų šalių be jokių mokesčių plukdomus pašarus su GMO. Turi būti tokiomis pat sąlygomis išauginti produktai įvežami arba apmokestinami.
J. Wojciechowskis: Esate visiškai teisūs kalbėdami apie žaliojo kurso rodiklius, trąšų naudojimą. Turime atsižvelgti kokia skirtingų šalių padėtis. Pramonės ir žemės ūkio išmetamos dujos kiek skiriasi. Yra šalių, kurios priklausomos nuo kūrenamų anglių. Žemės ūkyje matome, kad Lietuvoje ir Baltijos šalyse kur kas mažesnės emisijos nei Vakarų Europoje. Mano iniciatyva buvo atidėtas pesticidų direktyvos svarstymas. Reikia rasti sąžiningą sprendimą. Jų naudojimas skirtingose valstybėse skiriasi keturis kartus. Reikia įvertinti, kokia startinė pozicija ir pagal tai nustatyti reikalavimus.
Turime užtikrinti visiems vienodas sąlygas kalbant apie finansinę paramą. Yra minimalus lygis, kurias išlaidas galima deklaruoti pagal II ramsčio priemones. Manau, kartais reikia valstybėms leisti remti ūkininkams, kurių padėtis keitėsi dėl pandemijos ir karo. Skirtingose šalyse pagalba buvo skirtinga.
Dėl CO2 mokesčio importuojamoms prekėms, turėtumėte pasikviesti lietuvį komisarą Virginijų Sinkevičių. Čia jo daržas ir mokesčiai tokioms prekėms leistų užtikrintų europiečių konkurencingumą. Tačiau tarptautinėje PPO draudžiama kurti kliūtis ar barjerus tarptautinėje prekyboje. Tuo labiau, kad ES tikslas eksportuoti daugiau nei importuojame. Tai paliestų ir mūsų eksportą.
EK laikosi pozicijos, kad visi ūkininkai turi būti remiami vienodai. Tačiau valstybė juos gali remti skirtingai.
Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius: Lietuva istoriškai apsirūpindavo kiauliena ir ją eksportuodavo, tačiau per pastaruosius 30 metų Lietuvoje nepastatyta nė viena kiaulių ferma ir kiaulių skaičius sumažintas 80 proc. Kitose šalyse ši sritis plečiama. Ar nemanote, kad visos ES mastu reikėtų peržiūrėti visą sektoriaus padėtį? Kita svarbi dalis tai paramos greitis, kuris labai menkas. Ji dar nepasiekė kiaulių augintojų. Be to ES, skirdama paramą, orientuojasi į mažus ir vidutinius ūkius, nustatomi limitai ir didiesiems ji neproporcingai maža, nors tikslų reikalaujama labai didelių.
J. Wojciechowskis: Taip, jūs teisus, kad yra grupė, kuri masto, kaip keisti kiaulininkystę. Man net sunku įsivaizduoti, kaip galėjo kristi 80 proc. kiaulių auginimas. Lenkijoje kiaulininkystės ūkių skaičius taip pat labai sparčiai mažėja. Šalis buvo didelė kiaulienos eksportuotoja, dabar didelė importuotoja. Galbūt dabar lengviau grūdininkams, nes pakilo javų kainos. Tačiau tai smūgis gyvulininkystei ir pašarų brangimo neatsveria brangstanti mėsa. Tikiuosi, kad ekspertų grupė, suburta kiaulininkystės problemoms spręsti, ras sprendimą. Dabar būtina išnaudoti II ramsčio pinigus, tokius, kaip Afrikinio kiaulių maro žalos kompensacijos ir gamybos atkūrimas.
Bronis Ropė, Europos parlamento narys: Latvijos ir Estijos ar Lenkijos ūkininkai skiriasi. Lietuvoje mažiausias kooperacijos lygis, kas nutiko po okupacijos. Tai milžiniškas stabdis. Kurti ūkius reikalingos didžiulės lėšos, kurių žmonės neturi. Viltis, kad išmokos bus suvienodintos, dar neužgęsusi.
J. Wojciechowskis: Jūs teisus sakydamas, kad kooperacijos lygis ypatingai aktualu problema posovietinėse valstybėse. Tą stebiu Italijoje, kur viskas labai gerai organizuota ir kooperatyvai vienija ūkininkus, perdirbėjus ir vietos bendruomenę. Kažką panašaus reikia sukurti ir jūsų šalyse. Kol kas per mažai sąsajų tarp ūkininkų ir rinkos.