Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, ekologiškai ūkininkaujančių veiklos vykdytojų bendras deklaruotas plotas š. m. birželio 29 d. siekė 237,6 tūkst. hektarų (ha), arba 14 proc. mažiau nei 2022-aisiais, rašoma pranešime.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacija antradienį pristatė rezoliucijos projektą skirtą Žemės ūkio ministerijai, kurioje teigiama, kad vos per vienerius metus Lietuva grįžo 6 metus atgal.
„Esame Lietuvos valdžios institucijų aplaidumo, neįsiklausymo ir nekompetencijos liudininkai. Lietuvoje ekologiniai ūkiai vietoje planuoto proveržio sparčiai traukiasi. Tokį rezultatą lėmė paramos priemonės ūkininkams, rengtos Žemės ūkio ministerijos, kuri nenorėjo girdėti socialinių partnerių, ypač Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos, faktais ir patirtimi grįstų pasiūlymų“, – teigia Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas M. Petkevičius.
Europos Sąjungos „Žaliajame kurse“ pažymėta, kad iki 2030 m. ES šalys narės bent 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės turėtų valdyti pagal ekologinio ūkininkavimo principus. Lietuva išsikėlė tikslą naudoti 13 proc. šalies žemės ūkio naudmenų ekologiniam ūkininkavimui iki 2027 m., o iki 2030 m. – 15 proc. Tačiau vietoje planuoto augimo ekologinių ūkių plotas 2023 m., lyginant su 2022 m., susitraukė 38 tūkst. ha ir sudarė tik apie 8 proc. viso Lietuvoje dirbamo žemės ploto.
„Dabartinė situacija neprimena proveržio. Pagrindinė to priežastis – dabartinės paramos priemonės labiau skatina ne ekologinių, o chemizuotų ūkių plėtrą. Būtent todėl jau šiandien matome, kad reikšminga dalis Lietuvos ekologinio ūkio atstovų, vidutiniai ir didesnieji, gamybinę veiklą vykdantys ūkiai, kurie ne tik parduoda savo produkciją Lietuvoje, bet ir eksportuoja ją į užsienį ir kuria pridėtinę vertę Lietuvos valstybei, pasitraukė iš šios veiklos“, – sakė M. Petkevičius.
Rezoliucijoje teigiama, jog ekologiniams ūkiams, dirbantiems daugiau nei 200 ha, išmokos yra mažinamos 30 proc.. Tuo metu ekoschemose dalyvaujantiems chemizuotiems ūkiams jokie ribojimai nėra taikomi. Todėl, pasak M. Petkevičiaus, ūkininkams ekonomiškai labiau apsimoka rinktis ne tvariausią, ekologišką žemės dirbimo būdą, bet chemizuotą, kuriame išmokos nėra ribojamos, taip pat nėra griežtos kontrolės, ūkiai nepatiria sertifikavimo kaštų.
Jis taip pat pažymi, kad nuo 2014 m. iki 2023 m. chemizuotiems ūkiams buvo sukurta ne viena nauja paramos priemonių programa, o tai ūkiams leido kompensuoti augančius veiklos kaštus. Per tą patį laikotarpį ekologiniams ūkiams išmokų dydžiai padidėjo vos 20 eurų už ha, o tai niekaip nekompensuoja per šį laikotarpį išaugusių veiklos kaštų ir pajamų praradimo dėl mažesnio nei chemizuotų ūkių derliaus.
Ministerijai adresuotame rezoliucijos projekte teigiama, kad ekologiniams ūkiams taikomi tarpusavyje prieštaraujantys teisės aktai ir tvarkos, pavyzdžiui, dėl daugiamečių pievų atkūrimo, atrankos kriterijų į paramos programas, gyvūnų laikymo ir pan.
Ekologiniai ūkiai diskriminuojami ir kitais būdais – jiems dalyvaujant ekoschemų paramos programose yra numatytas didesnis gamybinių veiklų apribojimas nei chemizuotiems ūkiams. Šios ir kitos problemos išryškėjo jau per pirmuosius Strateginio plano įgyvendinimo metus, tačiau, anot M. Petkevičiaus, į asociacijos teiktas rekomendacijas atsižvelgta nebuvo.
Asociacija rengdama rezoliuciją Žemės ūkio ministerijai pabrėžė, kad pokyčiai yra būtini, siekiant išvengti ekologinių ūkių išnykimo Lietuvoje. Atstovai ministerijos prašo atsižvelgti į jų parengtus pasiūlymus ir koreguoti esamas paramos priemonių programas, kurios leistų įgyvendinti užsibrėžtus Lietuvos tikslus auginti ekologinių ūkių skaičių.
