Dokumentu atkreipiamas dėmesys į užsienio šalių patirtį ir teisinius pokyčius, susijusius su Pasaulinės sveikatos organizacijos sprendimais ir naujausiomis rekomendacijomis dėl pluoštinių kanapių produktų, rašoma pranešime.
Memorandumą pasirašiusios Lietuvos žemdirbių ir verslo organizacijos, pluoštinių kanapių gamintojus ir perdirbėjus vienijančios asociacijos, agrarinių ir gyvybės mokslų institucijos atkreipia dėmesį, jog Lenkijoje, Vokietijoje, JAV ir kitose šalyse vykstantys teisinio reguliavimo pokyčiai formuoja naują konkurencinę žemės ūkio ir verslo aplinką. Todėl memorandumu siūloma ir Lietuvoje priimti teisinę aplinką gerinančius sprendimus, kurie leistų ir padėtų įgyvendinti potencialų pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) verslo poveikį šalies bioekonomikos vystymui ir tvariai regionų plėtrai.
„Praktika rodo, kad pluoštinėms kanapėms auginti tinkamas dirvožemis ir Lietuvos ūkininkų kompetencijos pritraukia vietos ir užsienio investuotojus, norinčius statyti gamyklas, kurti darbo vietas ir aukštos pridėtinės vertės produktus. Mūsų asociacijos skaičiavimu, palankūs įstatymo pakeitimai vien per artimiausius kelerius metus pritrauktų 290 mln. eurų tiesioginių užsienio investicijų “, – teigia Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Paršeliūnas ir priduria, kad tokio masto investicijos leis sukurti 1100 naujų darbo vietų ir šaliai atneš 870 mln. eurų ekonominės naudos.
Pasak asociacijos vadovo, šiuo metu verslo susidomėjimą perspektyvia sritimi atspindi strateginiai investicijų sprendimai. Bendrovė „Natūralus pluoštas“ balandį atidarė pluoštinių kanapių stiebelių apdorojimo fabriką Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje, investavusi 7 milijonus eurų. Kanados bendrovė „Aurora Cannabis“ įsigijo Lietuvos pluoštinių kanapių augintoją ir perdirbėją – įmones „AgroPro“ ir „Borela“, investicijos siekė 8 mln. eurų. Danijos įmonių grupei priklausanti bendrovė „Endobiotech“ įgyvendina 3,7 mln. eurų vertės projektą – Kauno rajone kuria funkcionaliųjų ingredientų tyrimo centrą.
Anot P. Paršeliūno, Vyriausybės ir Seimo dėmesys perspektyviam sektoriui galėtų suteikti dar didesnį pagreitį bei potencialą ir padėtų efektyviai įsitraukti į sparčiai augančią pasaulinę pluoštinių kanapių produktų rinką, padidintų eksporto apimtis.
VDU Žemės ūkio akademijos Kaimo regioninės plėtros centro vadovas Rimantas Čiūtas atkreipia dėmesį, kad pluoštines kanapes augina vis daugiau Lietuvos ūkių, o pasėlių laukai pernai pasiekė 4 tūkst. hektarų. „Šiuolaikinės kanapių veislės užtikrina galimybes puoselėti ekologinį ūkį, augalai labai tinka sėjomainai, yra pakankamai atsparūs kenkėjams ir ligoms. Vienas pluoštinių kanapių hektaras iš atmosferos „sugeria“ 15 tonų CO2, todėl ūkininkams pelningas kanapių verslas gali tapti puikiu įrankiu, mažinančiu šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją“, – aiškina R. Čiūtas. Pagal auginamų kanapių plotą Lietuva pasaulyje patenka į pasaulio dešimtuką. Anot eksperto, auginti pluoštines kanapes ūkininkams apsimokėtų dar labiau, jeigu atsivertų galimybės perdirbimui panaudoti visas augalo dalis, kaip yra Vokietijoje ar Lenkijoje. „Apskaičiuota, kad leidus perdirbti visą kanapės augalą, ne tik jo sėklas, ūkininko pajamos iš vieno hektaro išaugtų iki 5000 eurų. Dar daugiau naudos turėtų ūkiai, kurie vykdo pirminį žaliavos perdirbimą – jų pajamos iš vieno hektaro galėtų papildomai išaugti dar kelis kartus“, – konstatuoja R. Čiūtas.
Seimo ir Vyriausybės atstovams pateikto memorandumo dėl pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo autoriai siūlo tobulinti Lietuvos teisinę aplinką: aiškiai apibrėžti reikalavimus, skirtus gamintojams, gaminantiems ir tiekiantiems į rinką pluoštinių kanapių gaminius; suformuoti pluoštinių kanapių auginimo, perdirbimo ir gaminių realizavimo kontrolės mechanizmą; leisti auginti pluoštines kanapes rinkos poreikius atitinkančiais pramoniniais tikslais ir sodininkystės reikmėms; leisti naudoti pluoštinės kanapės visas augalo dalis ir gaminti pluoštinių kanapių produkciją, atitinkančią nustatytus kokybės ir saugumo standartus; leisti realizuoti pluoštinių kanapių gaminius rinkoje ir eksportuoti, laikantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis nustatytų pluoštinių kanapių gaminiuose THC kiekių.
Memorandumą pasirašė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos biotechnologų asociacija (LBTA), Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, Lietuvos žemės ūkio taryba, Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA), Pluoštinių kultūrų augintojų asociacija ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija.