Pasak Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, trečią šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, didmeninė sviesto kaina iš pieno perdirbimo įmonių be pridėtinės vertės mokesčio buvo 5,84 euro už kilogramą, arba 2,83 proc. mažesnė nei antrą ketvirtį. Tuo tarpu vidutinė sviesto kaina parduotuvėse šių metų trečią ketvirtį, palyginti su antru, padidėjo 0,47 proc., iki 10,69 euro už kilogramą.
Centro ekspertų teigimu, įprastai sviesto kainos Lietuvoje atspindi Europos ir pasaulio tendencijas, tačiau pastaruoju metu sviesto kainos prekybos tinkluose Lietuvoje esą rodo priešingą tendenciją.
„Nors Europoje ir pasaulyje sviesto kainos tendencingai mažėja, Lietuvoje jos išlieka gana aukštos. Tai ypač pastebima mažmeninėje rinkoje, kurioje sviesto kainos yra net didesnės nei pernai, kai sviesto kainų pakilimas buvo pagrįstas dėl didžiulės pasaulinės sviesto paklausos ir iškilusių sviesto kainų pasaulyje“,–- rašoma pranešime. Pavyzdžiui, Lenkijoje ir Vokietijoje mažmeninės sviesto kainos mažėjo ketvirtą ketvirtį iš eilės.
Nors šie pokyčiai iš pirmo žvilgsnio atrodo keistai, tačiau ekspertai sako, kad tai natūrali mūsų prekybos tinklų verslo modelio dalis.
„2017 mažmeninė pigiausio sviesto pakuotės kaina buvo mažiau 1 nei euras, o „Dvaro“ 1.50 euro. Dabar matom pigiausią sviestą 1.20 eur, „Dvaro“ 2 – 2,1 euro. O 2017 metų lygmens kainos šiandien pasirodo tik per akcijas. Išvada tokia, kad nukritus didmeninėms kainoms prekybininkai delsia jas mažinti arba visai nesiruošia to daryti, paklausą ir pardavimus palaikydami per akcijas“,– pastebi Petras Čepkauskas, kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ atstovas.
Ekspertas paaiškina ir kodėl taip elgiamasi:
„Skelbiamos tik akcijos, vartotojas uždaužomas reklama ir jis negali racionaliai pasirinkti prekybos tinklo, kuris atitiktų jo finansines galimybes. Šis verslo modelis galimas kai yra mažai pardavimo kanalų ir prekybininkai gali valdyti rinką.“
Jis pabrėžia, kad pagal didmenines kainas, jos dabar yra 2016–2017 m. lygmens ir toks elgesys, kai menkstant didmenai prekybininkai stengiasi nemažinti mažmenos kainų būdingas tik Lietuvai. Kitur didmena ir mažmena susijusios. Bendras visų šalių bruožas – prekybininkai stengiasi slėpti mažmenines kainas ir realiai viešai prieinami tik akcijiniai pasiūlymai.
P. Čepkauskas prognozuoja ir kur atves toks modelis – atskiruose tinkluose mažės fizinė apyvarta (kris parduodamų prekių kiekis). Prekybininkai toliau kels kainas, tuo pačiu pagrindinis visų konkurentas „Lidl“ lengviau didins rinkos dalį. Jeigu ekonominė situacija nesikeis ir perkamoji galia augs, mes parduotuvėse tiesiog mokėsime brangiau.
Dėl to, kad statistiškai sviesto mažmeninė kaina auga yra žaidimo akcijomis pasekmė pripažįsta ir kiti ekspertai. Pardavėjai tiesiog stengiasi išlaikyti kuo didesnes nuolatines kainas, kad galėtų žaisti emocijomis ir didinti pardavimus.
„Mes sviesto eksportuojama pakankamai mažai. Kalbant apie mažmeninę prekybą matome, jog labai daug šio produkto parduodama per akcijas. Perdirbėjai sako, kad du trečdalius sviesto parduoda tada, kai taikomos nuolaidos. Dėl to statistika gali kiek išsikreipti“, – aiškina Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas.