„Posėdžio metu kėlėme tikslą, kad III-oje apribojimų taikymo zonoje buvusios Biržų r., Kupiškio r., Kelmės r., Klaipėdos r., Pasvalio r., Pakruojo r., Raseinių r., Radviliškio r., Rokiškio r. ir Šilutės r. seniūnijos būtų priskirtos lengvesnių ribojimų (II) zonai, kas ūkininkams leistų vykdyti lengvesnę prekybą – savo produkcija jie galėtų prekiauti ne vien vidaus rinkoje, bet ir kitose ES valstybėse – tiek gyvomis kiaulėmis, tiek ir kiauliena bei jos produktais.
Europos Komisijai pristatydami epizootinę padėtį ir mūsų taikytas priemones, biosaugos kontrolės šalies ūkiuose rezultatus akcentavome, kad šių rajonų ūkiuose AKM protrūkių nėra nustatyta jau daugiau kaip tris mėnesius, kad dauguma buvo pavieniai arba kilę greta, o juos sėkmingai suvaldžius pavyko išvengti antrinių protrūkių“, – teigia Lietuvos Respublikos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas.
Anot jo, Lietuvai tolesniu prioritetu išlieka neturėjimas pačios griežčiausios (III) ribojimų zonos, o tai įmanoma tik išvengus protrūkių ūkiuose. Tam būtina išlaikyti budrumą – labai svarbus pačių ūkininkų atsakingumas įgyvendinant biologinio saugumo reikalavimus: prieš įeinant į kiaulių laikymo patalpas privalu persivilkti ir persiauti, nešerti kiaulių maisto atliekomis, taikyti dezinfekciją prie įėjimų ir išėjimų iš ūkio, neleisti kiaulių laikymo vietoje lankytis pašaliniams asmenims.
Nepaisant gerėjančios padėties kiaulių ūkiuose, AKM plitimo rizika šernų populiacijoje yra didelė. VMVT duomenimis, per šiuos metus AKM virusas jau patvirtintas 769 šernams.
„Vis nauji AKM židiniai laukinėje faunoje kelia didžiulę riziką virusui patekti į kiaulių laikymo vietas, ir čia ypač svarbus kompleksinis požiūris, nuosekli stebėsena, prevencija, įskaitant šernų populiacijos mažinimą, savalaikį informavimą apie rastus nugaišusius šernus ir tokių gaišenų tinkamą tvarkymą. Patirtis rodo, kad iš laukinės gamtos patekęs pas smulkiuosius kiaulių augintojus virusas atneša didžiulę žalą. Tai nuostoliai ir kiaulininkystės sektoriui, ir šaliai, dėl to nuolat raginame imtis visų priemonių apsisaugant nuo AKM ligos. Medžiotojams vis akcentuojame, kad reguliuoti šernų populiaciją yra svarbu nuolat, taip pat laikytis biologinio saugumo reikalavimų sumedžiojus žvėris“, – teigia V. Kiudulas.
Suradus šerno gaišeną primenama skambinti bendrosios pagalbos telefono numeriu 112 arba pranešti VMVT. Jei pranešimas apie rastą šerno gaišeną pasitvirtina, pranešėjui priklauso 30 eurų išmoka už kiekvieną gaišeną.
