Naujojo Aplinkos ministerijos vadovo taip ir nepasisekė paskirti, nes visi svarstyti pretendentai kol kas neįtiko Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Juolab, kad nėra ir didelės eilės norinčių rinkiminės karštinės laikotarpiu imtis vadovauti šiai nuolatinių įtampų draskomai ministerijai. Tad energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui teks ir toliau laikinai eiti aplinkos ministro pareigas, nors įsigilinti ir sukoordinuoti papildomai priskirtas atliekų tvarkymo, statybų, miškų, aplinkosaugos ir kitas politinės atsakomybės sritis yra išties nelengvas iššūkis.
Juo labiau, kad likęs be nuolatinės galvos ministerijos politinis „profesionalynas“ tarpuvaldžiu skuba realizuoti dar su buvusiuoju aplinkos ministru Kęstučiu Navicku pradėtus užmojus tiek radikaliai ir nemokšiškai suvaržyti ūkinę veiklą didžiuliuose miškų plotuose, kad galimos neigiamos pasekmės šokiravo visą miškų sektoriaus bendruomenę.
Po to, kai Miškų ūkio konsultacinė taryba balsų dauguma nepritarė Aplinkos ministerijos teikiamam Miškų įstatymo pakeitimų projektui, iš Miško darbų rangovų asociacijos susilaukęs viešo nepasitikėjimo Aplinkos viceministras Martynas Norbutas portale DELFI.lt pasidalino savo požiūriu į kuruojamo miškų sektoriaus aktualijas straipsnyje „Ar pasiduosime iš piršto laužtai isterijai dėl miškų?“. Neliko nuošalyje ir nušalintasis aplinkos ministras K. Navickas, savo paskyroje socialiniame tinkle Facebook ėmęsis teisinti savo bendražygio vienpusiškas pastangas, neva viskas čia yra tvarkoje, esminių ekonominių nuostolių nebus, tiktai nesuvokiantys laukiančio gėrio miškų savininkai „kažkodėl plaka irklais seklumoje, sukeldami dumblą“.
Greičiausiai tikėdamasis, kad daugelis nesigilins, kas išties slypi už išsakomų teiginių, tvirtina (citata, kalba netaisyta); „Viskas suderinama, jeigu to būtų siekiama. Aplinkos ministerija siūlo: iš privačių miško savininkų išpirkti miškus, o jeigu jie su tuo nesutinka – mokėti kompensacijas ir tam lygiagrečiai yra teikiamas Miškų įstatymo pataisos, kad tai būtų galima padaryti ir Specialiosios miškų programos.“ Tad leiskite trumpai sureaguoti.
Kiek gi norima įvesti naujų apribojimų?
Aplinkos ministerijos sumanymas – saugoti miškus jų nenaudojant, įvedant papildomą miškų grupę, kurioje kirtimai medienos gavybai nebūtų vykdomi. Atkreipiu dėmesį, kad 2/3 gamtininkų išskirtų natūralių buveinių (bendras išskirtų buveinių plotas – 256,5 tūkst. ha) yra susitelkę ūkiniuose miškuose, o ne jau esamose saugomose teritorijose. Jų apsaugai Aplinkos ministerija užsimojo įteisinti naujas NATURA 2000 teritorijas mažiausiai 145,2 tūkst. ha miškų plote (7 proc. visų Lietuvos miškų), iš kurių apie 35 tūkst ha – privačiuose miškuose.
Tačiau ir tuo neapsiribojama, o norima dar griežčiau suvaržyti veiklą ir likusiuose šalies miškuose. Žinomas šalies miškininkas prof. Andrius Kuliešis, Valstybinės miškų tarnybos vyriausiasis specialistas, nesenai perspėjo, kad realizavus šiuos sumanymus apie 45 proc. šalies miškų ūkinė veikla galimai bus griežtai suvaržyta arba uždrausta visai. Palyginimui, šiuo metu tik į statistikoje atsispindinčias saugomas teritorijas patenkančių miškų plotai sudaro apie 33 proc. ploto (neskaičiuojant įvairiausių suvaržymų ne saugomose teritorijose esančiuose medienos ruošai skirtuose III-IV gr. miškuose). Tai nematytas apribojimų mastas, jei palyginti su kitomis ES šalimis, kuris gali būti nė motais tik į ES milijonais finansuojamų projektų „įsisavinimą“ orientuotai Lietuvos aplinkosaugai.
Ar išties saugomų teritorijų miškuose yra per mažai, kad jas reikėtų dar plėsti?
Šiuo metu nėra likę miškų, kurie nebūtų vienaip ar kitaip saugomi. Miškų, Laukinės gyvūnijos, Aplinkos apsaugos, Saugomų teritorijų ir daugybėje kitų įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų yra nustatyta daugybė apribojimų, kurių privalu laikytis VISUOSE miškuose. Jei pažiūrėtumėte į Valstybės saugomų teritorijų tarnybos pateikiamą statistiką (VSTT kuruoja Saugomų teritorijų valstybės kadastrą), tai sakoma, kad „svarbiausiosios“ saugomos teritorijos užima apie 18 proc. šalies sausumos teritorijos. Tačiau tai – nepilnas vaizdas, nes oficialioje statistikoje VSTT siekia atspindėti tik tą dalį, kuri panaši į Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) suformuluotas šešias (I-VI) saugomų teritorijų kategorijas1.
Aplinkos ministerija sutinka, kad kitų Europos valstybių gamtos apsaugos įstatymuose tokios teritorijos kaip, pavyzdžiui, ekologinės apsaugos zonos ar gamtinis karkasas, nepriskiriamos saugomoms teritorijoms. Bet Aplinkos ministerija iki šiol nėra pateikusi atitikmens vertinimo, kurios Lietuvos nacionalinės saugomos teritorijos patenka į IUCN nustatytas kategorijas (nors mokslininkų tam parengti vertinimo kriterijai berods jau nuo 2005 m. dūla valdininkų stalčiuose). Nauja tai, kad pastaruoju metu jau garsiai pripažįstama – nacionalinės saugomos teritorijos buvo steigtos ne gamtinių vertybių (!), o pagrindinai kraštovaizdžio apsaugai (susikoncentruojant į statybų ribojimą, nes žmogaus ūkinė veiklą, įskaitant kirtimus miškuose, iki pastarojo meto nebuvo laikoma darkanti kraštovaizdį).
Didžiulė painiava yra su skirtu išsaugoti europinės svarbos natūraliomis buveinėmis Europos ekologinu tinklu „Natura 2000“, kurį numatoma stipriai plėsti.
Galbūt tai sąmoningai padaryta Saugomų teritorijų įstatymo pataisas iniciavusios Aplinkos ministerijos, kad: 1) priskiriant naujas teritorijas „Natura 2000“ galima būtų apeiti saugomų teritorijų steigimui būtinus griežtus reikalavimus ir procedūras; 2) galimai vengti mokėti kompensacijas už ūkinės veiklos apribojimus bent ten, kur „Natura 2000“ teritorijos nustatytos už dabartinių saugomų teritorijų ribų.
Toks nuolatinis „gudravimas“, tiesos nesakymas, apgavystės, siekis įvairiais pretekstais kuo galima labiau ignoruoti privačios nuosavybės teises ne tik kad glumina, nuvilia, kerta pasitikėjimą teisine valstybe (juk Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintos aiškios privačią nuosavybę ginančios nuostatos), bet ir kompromituoja pačią aplinkos apsaugos idėją. Vienu pagrindiniu „Natura 2000“ instrumentų EB svarbos natūralių buveinių apsaugai – apsaugos sutartimis su žemės ar miškų savininkas bei valdytojais – Aplinkos ministerija naudotis nenori (mat tuomet reikėtų tartis su savininkais dėl konkretaus ūkininkavimo, apribojimų, mokėti už sutartų buveinės palaikymo priemonių vykdymą). Sąlygos turi būti sąžiningos ir įtraukiančios, kad savininkas žinotų, suprastų ir rūpintųsi gamtos vertybėmis. Pavyzdžiui, Suomijoje kiekvienas miško savininkas yra sudaręs sutartį dėl ūkininkavimo vietoje, kurioje yra EB svarbos gamtos vertybių, numatant – ką ir kaip daryti, ką daryti, kas yra kompensuojama.
Deja, Lietuvos Aplinkos ministerija siekia ne tartis, o komanduoti, primetant savininkams įpareigojimus valdininkams patogesniu būdu – įstatymuose nustatomais draudimais.
Europos Sąjungai prisiimtų įsipareigojimų privalu laikytis, tačiau būtina peržiūrėti perteklinį esamų nacionalinių saugomų teritorijų tinklą, naujuose plotuose įvedant reikalingus apribojimus privalu atsisakyti tų (ir ten), kur draudimai buvo įvesti tiesiog „prevenciškai“.
ES milijonų įsisavinimo aplinkosaugoje profesionalai – už naujus apribojimus
Yra ir besidžiaugiančių atsiveriančiomis naujomis galimybėmis. Tikrieji naujų draudimų rėmėjai – tai milijoninių ES projektų įsisavinimo aplinkosaugoje profesionalai, juk už jau įgyvendintus draudimus ir esamas saugomas teritorijas pinigėlių antrą kartą neskiriama. Finansavimui gauti reikia kaskart sumanyti kažką naujo. Aplinkosauga jau senokai kai kam pasidarė ypač piniginga sritis. Schemos naudojamos subtilios, sudėtingos, viską sumaniai pridengiant emocine meilės gamtai širma. Tuomet iš šalies žiūrintiems viskas lygtai miglotai gražu ir žalia.
Daugelis galimai net nesate girdėję, kad nuo 2018 m. pradžios pradėtas įgyvendinti 17 mln. EUR finansavimo sulaukęs LIFE integruotas projektas LIFE IP PAF-NATURALIT (su numatytais dar 30,3 mln. EUR papildomo finansavimo iš kitų ES ir nacionalinio biudžeto lėšų). Projektą įgyvedina Aplinkos ministerija su sau pavaldžiomis įstaigomis, neužmiršus įtraukti dabar jau buvusio aplinkos ministro ankstesnės darbovietės – Baltijos aplinkos forumo.
Pagrindinis siekis – plėsti „Natura 2000“ tinklą įsteigiant naujas saugomas teritorijas ir atitinkamai nustatant jų apsaugos ir tvarkymo priemones. Žinodami bent jau šią informaciją, prisiminkite, kada suaktyvėjo aplinkosaugininkų viešos akcijos ir iniciatyvos uždrausti kirtimus miškuose, steigti naujas saugomas teritorijas… O kiek dar panašaus pobūdžio aplinkosauginių projektų vykdoma? Nustebtumėte pamatę pilną vaizdą. Bet čia jau atskira tema, reikalaujanti daug detalesnės analizės.
Tvarus miškininkavimas yra ne problema, o sprendimas.
Iš kitos pusės, miškininkai, miškų ir žemės savininkai yra tikrai ne prieš, o UŽ gamtos vertybių sąmoningą saugojimą ir puoselėjimą, už pagrįstą mokslo žiniomis bei praktine patirtimi darnų ūkininkavimą. Visais laikais miškai buvo kertami. Svarbiausia – kaip ir kur. Yra vietų, kur miškai turi būti naudojami labai ribotai, ar iš viso nekertami, tačiau daug dažniau rūšių apsaugai yra būtinas specialus ūkininkavimas, reikalaujančios nemažų investicijų specialios papildomos priemonės, kad konkrečioje buveinėje sudaryti palankiausias sąlygas svarbioms saugomoms rūšims. Dar daugiau – savo mišku besirūpinantis ir užtikrintas įdėtų pastangų rezultatu jo šeimininkas – didžiausia garantija miškų ir juose tarpstančios gyvybės išsaugojimui bei gausinimui (nesigviešiant lėšų įvairiems brangiems aplinkosauginiams projektams).
To tikrai nepadarys pašalietis. Juk ir aplinkosaugininkų 2011-2014 metais už 3,52 mln. EUR atlikta Europos Bendrijai svarbių gamtinių vertybių inventorizacija parodė, kad 2/3 jų yra susitelkę ūkiniuose miškuose, o ne vienu ypu įsteigtose nacionalinėse saugomose teritorijose. Tvarus miškininkavimas yra ne problema, o daugelio problemų sprendimas aplinkosaugoje, klimato kaitos poveikio mažinime, palankesnės žmogui aplinkos kūrime. Uždirbtos lėšos grįžta į miškus. Yra ir kita alternatyva – išguiti įprastai ūkininkaujančius iš miškų miškininkus ir perduoti estafetę aplinkosaugos projektų įgyvendinimo profesionalams, finansuojant jų sumanymus iš viešųjų lėšų. Suprantamiau – dotuoti.
Ar išties esminių ekonominių nuostolių nebus ir nauji apribojimai nekainuos?
Aplinkos ministerija pilnų skaičiavimų – kiek tektų išmokėti kompensacijų dėl šiuo metu inicijuojamų naujų ribojimų – kol kas neturi, juo labiau neskaičiuota – kiek reikėtų lėšų norint išpirkti miškus iš privačių savininkų. Nors bauginantį mastą tokiu atveju būtinų vien kompensacijoms išmokėti sumų ir gręsiančių nuostolių (viršijančius 1 mlrd. EUR) galima bent dalinai įvertinti iš Aplinkos ministerijai pavaldžių tarnybų parengtos Pažymos dėl EB svarbos miško buveinių. Pažymoje2 paskaičiuota, kad dėl ūkinės veiklos nutraukimo ar suvaržymo vien tik naujai miškuose norimose steigti saugomose teritorijose, kasmet medienos paruošimas sumažės nuo 1,1 iki 2,8 mln. kub. m., kas atitinka 36,2 iki 84,8 mln. EUR negautų kasmetinių pajamų tik už žaliavinę medieną, urėdijos ir miškų savininkų nesumokėti mokesčiai (neskaitant PVM, kuro akcizo ir kt.) kiekvienais metais siektų nuo 12 iki 28 mln. EUR, kompensacijos privačių miškų savininkams už ekonominius praradimus siektų nuo 17,2 iki 40,7 mln. EUR /metus.
Socialinis poveikis šalies miškų ūkyje irgi būtų skaudus – prognozuojamas sumažėjimas nuo 906 iki 2236 darbo vietų. Apibendrinant, negautos pajamos, nesukurta pridėtinė vertė, nesumokėti mokesčiai įvertinti 1,5 – 2 mlrd. EUR, būtinos pagal galiojančius įstatymus išmokėti skurdžios kompensacijos – 700 mln. EUR3. O juk be naujai steigiamų saugomų teritorijų siekiama stipriai suvaržyti medžiapjūtę dar ir likusiuose miškuose. Kokios būtų tokių visomis prasmėmis „žalių“ užmačių pasekmės, netgi nesiimta paskaičiuoti. Neįvertinta, kiek darbo vietų sumažėtų transporto, medienos pramonės įmonėse. To netgi vengiama, nes pilna informacija labai nepatogi norint kaštus suvisuomeninti, o naudą savintis.
Atkreipiu mūsų senjorų dėmesį – jūsų senatvei kaupta investicija „žaliajame miško banke“ nėra tokia saugi, kaip tikėjotės. Nes dėl gręsiančių naujų ūkinės veiklos apribojimų prie nebus ką prisiduria, sąžiningų kompensacijų už privačios nuosavybės faktinį nusavinimą „žalieji“ politikieriai irgi nesirengia mokėti. Ne tik kad atgrasu, tačiau ir pavojinga, kuomet atsitiktinai patekę į valdžios postus „profesionalai“, užsibrėžę be prieštaravimų įgyvendinti savo užmačias, imamasi tildyti daug didesnį supratimą turinčius specialistus miškininkus ir mokslininkus, gyvenimo išmintį įgijusius praktiškai dirbant. Tuo pačiu ignoruojamos stumiamų sprendimų pasekmės ir jų kaina.
Nei Seimas, nei Finansų ministerija, nei Vyriausybė, nei visuomenė apie galimas siūlomo reguliavimo realias pasekmes nėra informuojama. Netgi priešingai, bandoma formuoti klaidinančią nuomonę, neva didžiajai šių kompensacijų daliai neprireiks papildomų valstybės biudžeto lėšų, o kasmetinės išmokamos sumos sieks tik iki 10 mln. eurų ir jos bus išmokamos iš ES paramos lėšų4.
Aplinkos ministerija nepasirūpino, kad 2007–2013 metais Kaimo plėtros programoje buvusi priemonė „Miškų aplinkosaugos išmokos“ būtų taikoma ir 2014-2020 metų laikotarpiu (tuomet buvo mokamos 279 EUR/ha išmokos už pagrindinių miško kirtimų nevykdymą ūkiniuose III ir IV grupės miškuose identifikuotose didesnėse nei 0,5 ha kertinėse miško buveinėse arba 140 EUR/ha – už neplynuosius miško kirtimus vietoj galimų plynųjų. Šiuo metu kol kas yra galimybė už ekologinam tinklui Natura 2000 jau priskirtų brandžių miškų ir aplink saugomų paukščių lizdus esančių miškų nekirtimą pagal priemonę „Parama „Natura 2000“ miškuose“ tikėtis nuo 155 iki 272 EUR/ha kasmetinės išmokos. Tačiau tam reikia iš saugomos teritorijos direkcijos gauti Pažymą dėl nustatytų veiklos apribojimų, o aplinkosaugininkai dažnu atveju (galimai sulaukę nurodymų iš aukštesnės valdžios) vienus aktyviau, kitur kiek vangiau spausdami stengiasi neišduoti pažymos, kol miško savininkas papildomai nepasirašo apsaugos sutarties dėl valdoje esančių miško buveinių ar saugomų rūšių ir jų buveinių apsaugos su papildomais ir ilgesniam laikotarpiui numatytais apribojimais, už kuriuos nenumatytas joks atlygis. Štai toks „sąžiningas“ prievartinis susitarimas. Todėl nemaža dalis potencialių pareiškėjų nesinaudoja šia priemone.
Susidaro įspūdis, jog Miškų įstatymo projekte tik imituojama, kad toks kompensacinis atlygis realiai bus. Nepamatuoti suvaržymai didina miškų savininkų ir viso medienos sektoriaus nuostolius bei netikrumą dėl ateities, mažina turimų valdų vertę ir skatina jų pardavimą. Tuo naudojasi eilė stiprų finansinį užnugarį turinčių užsienio kapitalo įmonių, aktyviai supirkinėjančių miško valdas. Savaime toks procesas gal ir nėra žalingas miškams, tačiau nukerta vieną iš saitų, tvirtai rišančių lietuvį su savo kraštu.
2018 m. rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Vilmorus“ Vyriausybės užsakymu atliko emigracijos priežasčių tyrimą. Remiantis apklausos rezultatais, žmonės, kurių Lietuva netenka dėl emigracijos, yra šeimyniški (net 77,6 procentams svarbi šeima), darbštūs, aktyviai ieškantys išeities, adaptyvūs (50,1 proc.), komunikabilūs (37 proc.), pasitikintys ir bendradarbiaujantys (42,3 proc.) bei orientuoti į Lietuvą, lietuvybę. Net 73 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems svarbu emigracijoje išlaikyti lietuviškumą. Tarp svarbiausių emigraciją paskatinančių priežasčių buvo įvardinta valdžios reiškiama nepagarba žmogui, korupcijos lygis ir ekonominė nelygybė.
Be žemės ir miško savininkų aktyvaus įsitraukimo, pagarbaus ir sąžiningo visų pusių bendradarbiavimo, visos aplinkosaugos iniciatyvos jų žemėje yra tik brangiai kainuojanti iliuzinės aplinkosaugos butaforija.
Išnašos:
1. Dabartinę saugomų teritorijų sistemą sudaro šios saugomos teritorijos: rezervatai (6), rezervatinė apyrubė (1), valstybiniai ir savivaldybių draustiniai (396), gamtos paveldo objektai (564), valstybiniai parkai (35), biosferos rezervatai (1) ir biosferos poligonai (28). Kitos teritorijos, kurios nepatenka į „svarbiausiųjų“ saugomų teritorijų kategoriją, bet pagal Saugomų teritorijų įstatymą irgi laikomos saugomomis yra: atkuriamieji sklypai (3), ekologinės apsaugos zonos, gamtinis karkasas ir pan.
2. Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Valstybinių miškų urėdijos 2019-01-23 parengta PAŽYMA apie pagrindinių ir kitų kirtimų nutraukimo Europos Buveinių svarbos natūralių miško buveinių plotuose galimą poveikį ekonominiu, socialiniu ir ekologiniu aspektais [susipažinti ].
3. Valstybinės miškų tarnybos vadovo dr. Alberto Kasperavičiaus pranešimą „Papildomų apribojimų kirtimams EB svarbos miško buveinėse galimas ekonominis ir socialinis poveikis“ rasite: http://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/5_Albertas%20Kasperavicius_ekonominis%20socialinis%20apribojimu%20poveikis_2019-02-21.pptx
4. AM 2019.01.22 pranešimas: http://am.lrv.lt/lt/naujienos/plyniems-misko-kirtimams-riboti-konsultacijos-su-visuomene