„Praktiškai pirmą kartą susiduriame, kad taip sudėtinga atsakyti. Paprastai būna aiškus šaltinis, o čia negalime nei patvirtinti, nei atmesti nei vienos, nei kitos versijos“, - Eltai nurodė Geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus Požeminio vandens išteklių poskyrio vedėja Jurga Arustienė.
Ji taip pat sakė, kad tarnyba yra paruošusi teikti projektą finansavimui dėl arseno kilmės tyrimų kituose šalies regionuose.
„Jeigu gausime po Naujų metų finansavimą, tai tikrai tą darysime. Tyrimai gali būti labai skirtingi. Tam rimtam išsiaiškinimui reikėtų specialaus tiriamojo gręžimo. Specialiai gręžiant gręžinį ir imant mėginius kaina yra gerokai didesnė nei tiesiog iš esamų gręžinių, kai nuvažiuoja mūsų darbuotojai ir paėmę mėginius ištiria. Tokia analizė nėra labai brangi, bet jeigu reikėtų rimtai tirti, tada, aišku, būtų brangiau“, - kalbėjo J. Arustienė.
Tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VVMT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Vilija Galdikienė sakė, kad, norint sumažinti arseno kiekį vandenyje, galima naudoti filtrus.
„Kiek yra literatūroje žinių, arseno kiekį galima sumažinti naudojant filtrus, pavyzdžiui, geležiai šalinti filtrai taip pat sumažina arseno kiekį. Tačiau prieš priimant sprendimą pastatyti vandens filtrą reikėtų sužinoti, kokia yra vandens kokybė, koks arseno kiekis, ir ar tas filtras bus pajėgus arseno kiekį sumažinti. Pavyzdžiui, Raseinių vandenvietėse, kur buvo viršijami arseno kiekiai, buvo pastatyti filtrai geležiai šalinti, ir jie žymiai sumažino arseno kiekį - jis neviršijo leistinos normos“, - kalbėjo V. Galdikienė.
Tiesa, sprendimą įsidėti filtrus, kaip nurodė V. Galdikienė, priima vandens tiekėjai ir savivaldybės. Tik esant privačiam vandens tiekimui, kai gyventojai apsirūpina vandeniu iš savo šulinio ir gręžinio, jie patys rūpinasi ir jo kokybe.
Geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė sakė, kad, jos manymu, į arsenu užteršto vandens problemą žiūrima rimtai, tačiau procesai ilgai užtrunka.
„Buvo keletas pasitarimų šiuo klausimu, kaip daryti, ką daryti, bet viskas pakankamai ilgai užtrunka, nes tai yra naujas dalykas, visa schema nėra labai gerai atidirbta. (...) Čia yra kelios institucijos - VMVT, Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, tai mes tarpusavyje bandome spręsti šią problemą, ir iš tikrųjų buvo padaryta - patys „Raseinių vandenys“ pergręžė gręžinius, ieškojo kitų būdų, kaip spręsti šią problemą“, - Eltai teigė R. Radienė.
Ji taip pat sakė, kad iki Kalėdų Geologijos tarnyba turbūt jau turės įžvalgų dėl arseno kilmės Raseinių rajone.
„Tyrimai jau yra iš Raseinių rajono, bet dabar mes juos į duomenų bazę dedame, ir dar apdorojimas tyrimų neprasidėjo. Gavome rezultatus, sukrausime ir iki Kalėdų turėtume jau turėti kažkokias įžvalgas“, - sakė R. Radienė.
Tuo metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė Eltai nurodė, kad kol kas nėra duomenų apie Lietuvoje sukeltą arseno žalą sveikatai.
„Lietuvoje daugiausia atvejų arseno koncentracija nedaug viršija ribinę rekomenduojamą 10 mikrogramų litre arseno koncentraciją geriamajame vandenyje, todėl tikėtina, kad neigiamas poveikis sveikatai nepasireiškė. Šiuo metu apie arseno sukeltus sveikatos pakenkimus duomenų nėra”, - nurodoma atsakymuose Eltai.
ELTA primena, kad pavojingas kiekis arseno Raseiniuose aptiktas dar 2017 metų liepą. Šiais metais jo rasta Jurbarko, Raseinių, Lazdijų, Marijampolės, o prieš savaitę - ir Vilkaviškio rajonų geriamajame vandenyje.
Arsenas yra sunkusis metalas, kuris gali būti mažakraujystės, neuritų, odos uždegimų, nuplikimo, galvos skausmų, skrandžio-žarnyno, kvėpavimo takų, neuropatijos, anemijos, regėjimo, klausos, hemodinamikos sutrikimų ir kitų neigiamų padarinių priežastimi.
Vandens, užteršto arsenu, negalima gerti, tačiau jį galima naudoti buitinėms ir techninėms reikmėms.