Priklausomai nuo pavasarinės šilumos ir drėgmės, ankstyvosios bulvės kasamos birželio viduryje arba net pirmosiomis mėnesio savaitėmis. Ankstyvųjų bulvių veislių yra daugybė, jos skirstomos į tris kategorijas: labai ankstyvos bulvės (Acapela, Adora, Arielle ir kt.), ankstyvosios bulvės (Beluga, Carlita, Goda ir kt.) ir vidutinio ankstyvumo (Albatros, Alegria, Aladin ir kt.). Jau greitai Lietuvoje prasidės masinė šviežių bulvių prekyba turgavietėse ir kitose prekybos vietose. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) duomenimis, būtent šiuo metu daugiausia sulaukiama pranešimų apie prekybos bulvėmis pažeidimus, rašoma pranešime.
Augalininkystės tarnybos direktoriaus Sergejaus Fedotovo teigimu, kasmet ligų ir kenkėjų padaroma žala šių daržovių augintojams siekia šimtus tūkstančių eurų. „Todėl tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje bulvių auginimas ir prekyba yra griežtai reglamentuota siekiant užkirsti kelią kenkėjų plitimui – taip apsaugomas derlius, tuo pačiu nuo finansinių nuostolių apsaugomi ir augintojai“, – paaiškino vadovas.
Bulvių karantininių kenkėjų (kenksmingųjų organizmų) kontrolė yra vienas prioritetinių Europos Komisijos klausimų. Su bulvėmis gali plisti tokie karantininiai kenkėjai kaip bulvių vėžys, bulvių žiedinis puvinys, bulvių rudasis puvinys, cistas sudarantys nematodai ir kt. (Daugiau informacijos http://www.vatzum.lt/lt/naujienos/pazinkime_karantininius_bulviu_kenkejus_/ ).
Augalininkystės tarnyba primena, jog visi auginantys bulves prekybai asmenys privalo būti registruoti Fitosanitariniame registre ir atitinkamai ženklinti bulvių pakuotes. Bulvių etiketėje turi būti nurodyta jų paskirtis, veislė, bulvių augintojo, supirkėjo ar realizuotojo registravimo Fitosanitariniame registre pažymėjimo numeris (etiketėje vartojama santrumpa „Fitosanitarinio registro Nr.“), bulvių siuntos numeris (suteiktas augintojo, supirkėjo ar realizuotojo), bulvių kiekis, kilmės šalies kodas, kokybės klasė ir bulvių dydis (nurodant mažiausio ir didžiausio gumbo skersmenį frakcijoje). Etiketė turi būti vienkartinio naudojimo (lipni arba pritvirtinta uždarant pakuotes taip, kad atidarant pakuotę etiketė būtų sugadinama). Etiketė turi tvirtai laikytis ant pakuotės. Antrą kartą naudoti tą pačią etiketę draudžiama. Joje pateikta informacija turi būti parašyta aiškiai ir įskaitomai. Taisyti etiketėje esančios informacijos negalima. Šie reikalavimai galioja prekiaujant tiek lietuviškomis, tiek iš kitų šalių atvežtomis bulvėmis.
Pasak S. Fedotovo, į Europos Sąjungą ar Lietuvą įvežti bulves iš daugelio trečiųjų šalių yra draudžiama. Išimtys taikomos tik šiose valstybėse užaugintoms maistinėms bulvėms – Alžyrui, Izraeliui, Libijai, Marokui, Sirijai, Šveicarijai, Tunisui, Turkijai, Egiptui, Jungtinei Karalystei. „Ankstesniais metais tarnybos darbuotojų atlikti prekybos bulvėmis patikrinimai turgavietėse rodo, kad mūsų šalyje dažniausiai prekiaujama Lietuvoje užaugintomis bulvėmis, todėl noriu pasidžiaugti, kad pirkėjai gauna kokybišką produktą, o mūsų augintojai bei prekybininkai – pajamas ir naudą“, – sakė Augalininkystės tarnybos direktorius.
Tačiau pasitaiko atvejų, kai bulvių kilmės šalis yra Kipras, Italija, Marokas, Egiptas ar kitos šalys. Atsižvelgiant į tai, kad tarp ES šalių narių yra laisvas prekių judėjimas, įvežti ir prekiauti bulvėmis, užaugintomis kitose ES šalyse narėse, nėra apribojimų. Tačiau ir tokiu atveju bulvių pakuotės privalo būti paženklintomis etiketėmis. O štai iš Lenkijos įvežamoms bulvėms dėl šalyje aptinkamų bulvių žiedinio puvinio židinių taikomi griežtesni reikalavimai. Bulvės iš Lenkijos gali būti įvežamos tik tuo atveju, jei Lenkijos kompetentinga institucija yra atlikusi į Lietuvą vežamų bulvių siuntų tyrimus dėl bulvių žiedinio puvinio, išdavusi tai patvirtinantį dokumentą bei atsiuntusi pranešimą Augalininkystės tarnybai apie tokių bulvių gabenimą. „Noriu pažymėti, kad įvežti bulves iš Lenkijos ar prekiauti lenkiškos kilmės bulvėmis nėra draudžiama, tačiau bulvių įvežimui taikomi specialūs reikalavimai“, – įspėjo S. Fedotovas.
Jis paragino prekiautojus laikytis nustatytų reikalavimų, kad prekyba vyktų tik sveikomis bulvėmis ir karantininiai kenkėjai (kenksmingieji organizmai) nebūtų platinami. Pirkėjai turėtų būti atidūs ir pastebėję, kad ant bulvių pakuočių nėra pritvirtintų etikečių, turėtų paprašyti prekiautojo pateikti bulvių kilmę įrodantį dokumentą, o šiam atsisakius tai padaryti, tokių bulvių nepirkti. O jei pastebėjote neįprastų ar nepažįstamų kenkėjų ar ligų požymių savo ūkio bulvių pasėliuose – nedelsdami praneškite apie tai Jūsų apskrityje esančiam Augalininkystės tarnybos regioniniam skyriui.