Vis dėlto, biotechnologijų ekspertai tikina, jog praėję metai atskleidė bei galbūt pagreitino naujas ir teigiamas tendencijas žemės ūkyje, rašoma pranešime spaudai.
Kaip teigia biotechnologijų mokslininkas ir tvaraus ūkininkavimo skatinimo įmonės „Bioversio“ vadovas Stanislav Balion, pastaraisiais metais Lietuvos ūkininkai vis daugiau dėmesio ėmė skirti dirvožemio mikrobiologijai, dirvožemio savybėms gerinti, auga supratimas, kad derlių pirmiausiai lemia dirvožemis. Tiesa, anot ekspertų, dalis ūkininkų tvaresnius sprendimus vis dar renkasi ne dėl aplinkos tausojimo, o bandydami išspręsti išorės veiksnių sukeltus iššūkius.
„Iki šiol kone didžiausias pokytis, renkantis tvarius ūkininkavimo sprendimus, buvo užfiksuotas būtent praėjusiais metais. Prasidėjus Rusijos sukeltam karui Ukrainoje ir stipriai išaugus mineralinių trąšų kainoms, nemaža dalis ūkininkų ėmė ieškoti naujų sprendimų, kurie padėtų išlaikyti derlingumą ir derliaus kokybę. Dalis ūkininkų atrado mikrobiologinius preparatus, kurie padeda iki 23 proc. sumažinti trąšų naudojimą, padidinti naudingų medžiagų dirvoje kiekį ir sumažinti anglies dvideginio emisijas“, – pasakoja S. Balion.
Pasak pašnekovo, galima daryti prielaidą, jog praėję metai daliai ūkininkų tapo lūžio tašku metais, kuomet dėl trąšų kainų jie buvo priversti ieškoti alternatyvų ir ėmė labiau domėtis biotechnologiniais sprendimais. Bendrovės „Bioversio“ atlikta 230 ūkininkų apklausa parodė, kad maždaug pusė respondentų šiais metais ketina pradėti naudoti dirvožemio mikrobiologinius produktus, Didžioji dalis, beveik 70 proc., apklaustųjų supranta dirvožemio kokybės svarbą ir būtent dirvožemio gerinimą įvardija kaip priežastį skatinančią pradėti naudoti dirvožemio mikrobiologinius preparatus.