Pakeitus šias taisykles, įsigaliojo keletas svarbių naujovių, kurios turėtų būti aktualios visiems, ūkininkaujantiems tokiose vietovėse. Apie svarbiausius ir didžiausius pasikeitimus kalbėjomės su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiąja specialiste Rasa Motiejaite.
Anot specialistės, esminis dalykas yra tas, kad nuo 2018 m. naudojamas naujas žemėlapis, o jo pagrindu remiamos vietovės, kuriose esama gamtinių arba specifinių kliūčių. R. Motiejaitės teigimu, žemėlapis buvo parengtas vadovaujantis Europos Komisijos patvirtinta išskyrimo tvarka, privaloma visoms šalims narėms. Pašnekovė pabrėžė, kad 2018 m. paraiškų priėmimas vyksta pagal šiame žemėlapyje nustatytas naujas gamtinių ar kitų specifinių kliūčių vietovių ribas. Kai kurios seniūnijos (168), pasak specialistės, to nepajus, bet 69 seniūnijos, kurių bendras žemės ūkio paskirties plotas sudaro apie 500 tūkst. ha, pajus ribų pasikeitimą.
Šios seniūnijos neatitiko vietovių, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių, išskyrimo sąlygose nurodytų reikalavimų ir todėl nepateko į naująjį žemėlapį, taip pat netekdamos mažiau palankių ūkininkauti vietovių statuso. Šioms vietovėms numatytas pereinamasis laikotarpis ir už 2018 m. deklaruotą plotą bus mokama minimali kompensacinė išmoka kaip ir vietovėse, turinčiose specifinių kliūčių (25 Eur už ha).
„Pasižiūrėję į žemėlapį, matome, kad ne tik iškrenta tos 69 seniūnijos, bet ir patenka 52 naujos, kurios iki tol negalėjo pretenduoti į paramą, nes nebuvo traktuojamos kaip mažiau palankios ūkininkauti, – aiškino R. Motiejaitė. – Tiesa, jų plotas nėra itin didelis ir sudaro šiek tiek per 140 tūkst. ha."
Specialistės teigimu, taip pat buvo peržiūrėtas bei patikslintas ir seniūnijų, kurios susiduria su specifinėmis kliūtimis (t. y. potvynių užliejamos teritorijos ir intensyvaus karsto zonos), sąrašas. Jis šiek tiek sutrumpėjo. O potvynio neužliejamos teritorijos, esančios Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse, kurios nepateko į specifinių kliūčių turinčių vietovių kategoriją, po atrankos įgavo didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių statusą, todėl ūkininkaujantieji šiose teritorijose turės galimybę pretenduoti į didesnę kompensacinę metinę išmoką už plotą.
Kitas svarbus pasikeitimas, anot R. Motiejaitės, kad KPP papildyta nauja tinkamumo gauti paramą sąlyga, susijusia su reikalavimu žemdirbiams, turintiems pievų ir ganyklų, kompensacines išmokas mokėti tik tuomet, kai yra laikomi gyvuliai. Nuo šių metų gamtinių ir (ar) specifinių kliūčių turinčiose vietovėse deklaruojantiesiems pievas ir (arba) ganyklas ir norintiems gauti už jas paramą iš KPP bus taikomas reikalavimas turėti tam tikrą skaičių sutartinių gyvulių (SG), t. y. bent 0,25 SG/ha pievų ir (ar) ganyklų. „Jeigu ūkininkas gyvulių turi mažiau ir pievų išnaudojimo intensyvumas yra mažesnis, tokiu atveju bus mokama už tą pievų arba ganyklų plotą, kuris yra padengtas gyvuliais", – sakė pašnekovė.
Anot specialistės, pasikeitus remtinų vietovių sąrašui, buvo peržiūrėti ir išmokų dydžiai, kurie pakito, lyginant su praėjusiais metais. Ūkininkaujantiems didesnio intensyvumo gamtinių kliūčių ir (arba) trūkumų turinčiose teritorijose žemdirbiams mokama kompensacinė išmoka siekia 61,6 Eur už ha. Iki 100 ha plotas remiamas 100 proc., plotas, didesnis nei 100 ha iki 500 ha imtinai – 70 proc., arba 43 Eur už ha, plotas, didesnis kaip 500 ha – 25 Eur už ha.
Ūkininkaujantiems mažesnio nepalankumo ūkininkauti vietovėse žemdirbiams kompensacinė išmoka siekia 50,05 Eur už ha. Vietovėse iki 100 ha imtinai plotas remiamas 100 proc., plotas, didesnis nei 100 ha iki 500 ha imtinai – 70 proc., arba 35 Eur už ha, plotas, didesnis nei 500 ha – 25 Eur už ha.
Kompensacinė išmoka ūkininkaujantiems specifinių kliūčių turinčiose teritorijose žemdirbiams siekia 25 Eur už ha, o proporcingas išmokų mažinimas (diferencijavimas), kai viršijamas vienos valdos 100 ha ribinis dydis, netaikomas.
Dar vienas svarbus pasikeitimas pretenduojantiems į paramą pagal šią priemonę – 2018 m. pareiškėjams netaikomas reikalavimas dėl aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto kriterijų ir sąlygų taikymo. Anksčiau, nustatant pareiškėjo aktyvaus ūkininko statusą, buvo tikrinama, ar subjekto vykdoma žemės ūkio veikla yra reikšminga, ar pareiškėjas nevykdo tiesioginėmis išmokomis neremiamos veiklos.
Didelių gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse, kurių žemės turi ribotą potencialą, t. y. kurių vidutinis našumo balas seniūnijos lygmeniu – ne didesnis kaip 34 (suapvalinus), ūkininkaujantys žemdirbiai gali gauti kompensacinę paramą, skiriamą kasmet už kiekvieną žemės ūkio paskirties žemės hektarą. Į minimalią kompensacinę metinę išmoką už plotą pretenduoti taip pat gali ir ūkininkaujantieji vietovėse, susiduriančiose su specifinėmis kliūtimis, prie kurių mūsų šalyje yra priskirtas Šiaurės Lietuvos karsto regionas ir unikalus Nemuno deltos regionas.