Lygiai prieš dvejus metus Lietuvos politikos ir žemdirbių sluoksnius sukrėtė žinia – Europai reikalaujant bus įvestos išmokų lubos, kurios negalės viršyti 150 tūkst. eurų per metus vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui (vadinamoji moduliacija). Tačiau šis ES paramos perskirstymas taip ir nenutiko – jo virtuoziškai buvo išvengta.
Atskaičiavo darbo užmokestį
„Išmokų mažinimo idėjos buvo atsisakyta, tačiau tą Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) padarė tyliai, be jokios diskusijos su žemdirbiais. Pirmiausia buvo nuspręsta, kad į skaičiavimus galima įtraukti darbo užmokestį ir išmokas mažinti tik tada, jei išmokos net atskaičius darbo užmokestį vis tiek bus didesnės nei 150 tūkst. eurų.
Pernai deklaruojant plotus paaiškėjo, jog nėra nė vieno subjekto, kuriam būtų galima pritaikyti moduliaciją. ŽŪM šiemet pakeitė taisykles ir, kadangi nėra nė vieno subjekto, kuriam tai būtų galima pritaikyti, moduliacijos buvo atsisakyta“, – kaip buvo išvengta grėsmės prarasti pinigus aiškina Sigitas Dimaitis, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) direktorius.
Kaip bus naujame finansiniame laikotarpyje niekas nežino. S. Dimaitis piktinasi, kad ŽŪR stebina pati moduliacijos naikinimo forma – jei buvo diskutuojama, kaip ją įvesti, tai su socialiniais partneriais reikėjo diskutuoti ir apie tai, ar ją verta naikinti.
Didžiųjų ūkių atstovai sako, kad kriminalo čia nėra. Tiesiog pati moduliacija buvo klaidinga idėja.
Ministerija neatskleidžia
Grįžkime į praeitį. Tą karštą 2018 m. vasarą Seimo kaimo reikalų Komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas BNS sakė, jog sprendimas mažinti tiesiogines išmokas leistų labiau paremti smulkius ir vidutinius ūkininkus, žemdirbiai galėtų pasiruošti ateičiai, kai visoje ES gali būti pritaikytos tiesioginių išmokų lubos. Jo duomenimis, per dvejus metus toks pasiūlymas iš stambiausių ūkininkų atimtų apie 1 mln. eurų tiesioginių išmokų.
Šios lėšos per tas pačias išmokas būtų perskirstytos smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Anot A. Stančiko „lubos“ būtų taikomos visoms įmonėms, nepriklausomai nuo to, ar jos priklauso tam pačiam savininkui.
Kalbant paprasčiau – didžiausių ūkių pajamos kiek sumažėtų. Tokių šalyje tuo metu buvo 27. Tiksliau 26 bendrovės ir vienas fizinis asmuo – Ramūnas Karbauskis.
R. Karbauskis, kaip ūkininkas, galėjo netekti kiek daugiau nei 45 tūkst. eurų. Tačiau šiame sąraše buvo „Agrokoncerno“ valdomų bendrovių: „Draugas“ – nustatytą ribą viršijo 25 tūkst. eurų. „Žvirblonių“ ribą viršijo beveik 14 tūkst. eurų.
„Sąmoningai nesidomiu žemės ūkiu ir apie tai net nediskutuoju su kolegomis. Tai darau visiškai sąmoningai. Nedalyvauju ir įstatymų, kurie susiję su žemės ūkiu priėmime. Taip elgiuosi visiškai sąmoningai, kad netyčia neišsakyčiau savo nuomonės, kuri gali būti panaudota prieš mane. Kai tik priimant įstatymus išgirstu žodį „žemė“ ar „žemės ūkis“ ištraukiu kortelę ir nebalsuoju“, – į „Delfi“ klausimą apie moduliaciją ir jos panaikinimą atsakė Ramūnas Karbauskis.
„Delfi“ taip pat bandė susisiekti ir komentaro paprašyti „Agrokoncerno“, tačiau į el. laiškus, išsiųstus komunikacijai su žiniasklaida skirtu adresu, atsakymo nesulaukta, telefono įmonės vadovai nekėlė.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, šiandien bendrovių ir fizinių asmenų, kuriems galėtų būti taikomas išmokų mažinimas, sąrašas jau būtų gausesnis – 30 subjektų. Ką tai paliestų ir kokios sumos būtų perskirstomos ministerija paaiškinti atsisakė. Pateikiame 2018 m. sąrašą, kai tokie duomenys dar buvo teikiami:
„Mūsų Kaimo reikalų komitetas pasirinko sumą iki 150 tūkst. eurų, kai ES siūlo iki 60 tūkst. ir iki 100 tūkst. siūlo pasirinkti mokėti 50 ar 25 proc. išmokų. Pripažįstama, kad tokia žemės ūkio politika, kuri buvo iki šiol negali tęstis, nes lėšos patenka stambiesiems, kurie netausoja kaimo, o tik siekia kuo pelningesnio verslo“, – aiškina Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkių sąjungos pirmininkas ir sako, kad ateityje gali būti, jog ribą bus siūloma mažinti iki 60 tūkst. eurų. V. Juodsnukis sako, kad galimai mūsų politikai ir valdininkai ieškos būdų, kaip patenkinti didžiųjų žemvaldžių poreikius.
V. Juodsnukis sako, kad moduliacija, arba išmokų ribojimas leistų teisingiau perskirstyti tiesiogines išmokas, nes tai parama ūkiui, o ne verslui. Jo duomenimis, iki 60 tūkst. ūkis būtų iki 200 ha ir tai „idealus variantas“.
5 proc. paima 50 proc. paramos
Jurgita Stakėnienė, ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovė, laidoje Delfi 11 sakė, kad daugiau kaip pusė Lietuvos ūkių per metus pagamina produkcijos už 4 tūkst. eurų. Tai labai mažos sumos. Dėl tokios ūkių struktūros 95 proc. ūkių susirenka 50 proc. paramos, Likę 5 proc. ūkių gauna kitą pusę paramos.
„Taip yra dėl mūsų ūkių struktūros ir matome, kad ūkiai stambėja, nors mes, pavyzdžiui, už pirmuosius 30 ha mokame vadinamas „pirmųjų hektarų“ išmokas ir tam skiriame 15 proc. tiesioginių išmokų voko. Jei palyginsime, tarkime, Rumuniją, jie tam skiria tik 5,3 proc. ir vidutinis ūkis ten tik 4 ha“, – aiškina J. Stakėnienė ir sako, kad iki 30 ha ūkiai vidutiniškai gauna 203 eurus, o ūkiai virš tūkstančio ha 143 eurus už hektarą. Be to, smulkiems ūkiams numatyta daug kitos paramos.
V. Juodsnukis sako, kad mūsų problema, jog dideli ūkiai augina monokultūras ir pelną gauna tik savininkai. Lenkai, kurie stengiasi auginti kultūras su kur kas didesne pridėtine verte nei javai, pavyzdžiui, grūdų išveža mažiau nei mes. Tai reiškia, kad mūsų valstybė iš to neuždirba. Jis sako, kad Lietuvoje žemės ūkį valdo 7 didžiosios verslo grupės, tačiau jų pavadinimų nevardina.
Vertina kaip klaidą
Didžiųjų ūkių atstovai sako, moduliacijos panaikinimas nėra blogybė – tiesiog tai buvo klaida ir ją reikėjo ištaisyti.
„Triukšmas dėl išmokų mažinimo kitaip ir negalėjo baigtis. Mes visada sakėme, kad moduliacija neturi prasmės, nes kai bus atmestas darbo užmokestis ir kitos išlaidos mes nepasieksime 150 tūkst. eurų. Be to, ūkis išmokų negauna šiaip sau. Jis jas gauna už dirbamus žemės plotus, kuriuose dirba žmonės ir jie išlaikomi, vidutiniškas atlyginimas bendrovėje 1200 eurų į rankas“, – aiškina Jonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius.
Jis pabrėžia, kad bendrovės neturi jokių mokestinių išimčių ir moka tokius pat mokesčius, kaip ir batų fabrikas. Atimti išmokas reikštų didinti skurdą kaime. J. Sviderskio duomenimis, dėl išmokų diferencijavimo mažieji ūkiai vidutiniškai už hektarą gauna virš 200 eurų, didieji 105. Be to, jei jaunieji ūkininkai gauna dešimtis tūkstančių eurų įsikūrimui ir ūkio plėtrai, tai bendrovės negauna jokio skatinimo jei įdarbina jauną specialistą.
Tačiau didiesiems bijoti nebereikia
Delfi atsiųstame ŽŪM komentare paaiškinama, kaip buvo išvengta išmokų mažinimo grėsmės, o paskui ji išvis panaikinta:
„Pagal galiojantį Tarybos Reglamentą Nr. 1307/2013 (Reglamentas), tiesiogines išmokas galima mažinti tik nuo sumų, didesnių nei 150 000 EUR, mažinimas gali būti taikomas tik pagrindinei tiesioginių išmokų daliai (t. y. bazinei išmokai). Jokių kitų išmokų (žalinimo išmokų, susietos paramos ar jaunųjų ūkininkų išmokų) negalima įskaičiuoti.
Ši paramos sumažinimo priemonė Lietuvoje buvo pradėta taikyti 2019 m. pateiktoms pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimo paraiškoms. Nors pagal minėtas ribas į išmokų mažinimą pateko apie 30 pareiškėjų (apie 95 proc. juridinių asmenų), jiems išmokos nebuvo sumažintos, nes jie turėjo teisę pasinaudoti Reglamento 11 str. 2 dalimi, ir iš savo bazinių išmokų atimti ankstesniais kalendoriniais metais už žemės ūkio veiklą faktiškai išmokėtus ir deklaruotus atlyginimus, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius ir socialinio draudimo įmokas.
Kadangi atlyginimų, užmokesčių ir socialinių draudimų sumos buvo itin didelės, nei vienas iš pareiškėjų neperžengė 150 000 EUR ribos ir nepatyrė išmokų sumažinimo. Remiantis tuo, kad išmokų sumažinimo mechanizmas, esant 150 000 EUR nesuveikė, bei įvertinus iš to kylančią administracinę naštą, buvo nuspręsta netaikyti išmokų ribojimo 2020 m.“
Ištraukos iš Reglamento:
„13-tas Reglamento rečitalis: „valstybės narės turėtų bent 5 proc. sumažinti 150 000 EUR viršijančios bazinės išmokos už plotus, kuri turi būti skiriama ūkininkams, dalį“
11-to Reglamento straipsnio 1 dalis: „Valstybės narės ūkininkams pagal III antraštinės dalies 1 skyrių konkrečiais kalendoriniais metais skirtinų tiesioginių išmokų sumos dalį, viršijančią 150 000 EUR, sumažina bent 5 proc.“
11-to Reglamento straipsnio 2 dalis: „Prieš pradėdamos taikyti 1 dalį, valstybės narės gali iš tiesioginių išmokų, kurios turi būti skiriamos ūkininkui pagal III antraštinės dalies 1 skyrių konkrečiais kalendoriniais metais, sumos, atimti ūkininko ankstesniais kalendoriniais metais už žemės ūkio veiklą faktiškai išmokėtus ir deklaruotus atlyginimus, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius ir socialinio draudimo įmokas. Tais atvejais, kai nėra duomenų apie ankstesniais kalendoriniais metais ūkininko faktiškai išmokėtus ir deklaruotus atlyginimus, naudojami naujausi turimi duomenys.“
Klausimas dėl 60 tūkst. EUR ribos šiame finansiniame laikotarpyje negali būti svarstomas, nes to nenumato Reglamentas. Naujojo finansinio laikotarpio (2021-2027) reglamento projekte yra kalbama apie išmokų mažinimą virš minėtos sumos, tačiau kaip galutinai pasibaigs derybos dėl naujojo teisyno ir išmokų mažinimo tuo pačiu šiandien pasakyti negalime. Naujas finansinis laikotarpis prasidės ne anksčiau kaip 2022 m. (2021 m. bus pereinamasis laikotarpis). Todėl šiai dienai galimybės rinktis mažesnę išmokų sumažinimo ribą nei 150 tūkst. EUR nei viena valstybė narė neturi.“