Etiketėse pateikiama informacija apie maisto produktų sudėtį ir savybes. Jos taip pat dažnai naudojamos produktų patrauklumui padidinti, pabrėžiant tariamą naudą, pavyzdžiui, teigiant, kad jie yra sveiki, ekologiški ar be glitimo. ES taisyklėmis užtikrinama, kad etiketėse vartotojams būtų pateikiama pagrindinė informacija, o tai išties yra gera pradžia. Tačiau auditoriai nustatė keletą nerimą keliančių teisės aktų spragų, taip pat su patikromis ir baudomis susijusių problemų.
„Užuot suteikusios aiškumo, maisto produktų etiketės pernelyg dažnai kelia painiavą; yra šimtai skirtingų sistemų, logotipų ir teiginių, kuriuos žmonės turi iššifruoti, – teigė už auditą atsakinga Europos Audito Rūmų narė Keit Pentus-Rosimannus. – Įmonės gali būti labai kūrybingos užrašydamos informaciją ant pakuočių, o ES taisyklės neatitinka nuolat kintančių rinkos sąlygų, todėl apie 450 milijonų Europos vartotojų yra pažeidžiami dėl tyčia ar netyčia pateikiamos klaidinančios informacijos.“
Dėl silpnų ES teisės aktų vartotojai gali būti apgauti. Pavyzdžiui, pagal ES taisykles, maistingumo ir sveikumo teiginius leidžiama vartoti net ir produktams, kuriuose yra daug riebalų, cukraus ir (arba) druskos, o tai reiškia, kad saldūs produktai, pavyzdžiui, energiniai batonėliai, gali būti reklamuojami kaip turintys „daug baltymų“. Be to, vartotojai vis dažniau susiduria su nereglamentuojamais sveikumo teiginiais apie augalines medžiagas arba botaniniais teiginiais (pavyzdžiui, „padeda atgauti jėgas“ arba „pagerina fizinį pajėgumą“), net jei tai nėra pagrįsta moksliniais įrodymais.
Kai kurie vartotojai net gali jaustis nukentėję. Maisto produktams alergiški žmonės gali susidurti su pernelyg atsargiu alergenų ženklinimu ir neaiškiais teiginiais, pavyzdžiui, „sudėtyje gali būti“. Taip praktiškai sumažėja galimybių pasirinkti produktus. Tai ypač turi įtakos vegetarams ir veganams: veganiškų ir vegetariškų produktų ženklinimas nereglamentuojamas, nes ES mastu nėra tokių produktų apibrėžties.
Maistingumo ženklinimas pakuotės priekinėje pusėje, pavyzdžiui, simboliais „Nutri-Score“, „NutrInform Battery“, „Rakto skylutė“, nėra suderintas ES lygmeniu, o Europos suinteresuotieji subjektai nesutaria dėl to, kokią ženklinimo sistemą naudoti. Standartizuotos taisyklės vartotojams galėtų padėti nustatyti sveikesnius maisto produktus ir galbūt užkirsti kelią su mityba susijusioms ligoms. Tačiau daugybės sistemų, kurių kiekviena turi skirtingas reikšmes ir tikslus, egzistavimas ES šalyse turi visiškai priešingą poveikį – jos vartotojams kelia painiavą, o ne padeda susigaudyti.
Painiava dar labiau padidėja, nes atsiranda vis daugiau neprivalomų ženklų, logotipų ir teiginių, kurie naudojami vartotojams pritraukti. Tai, be kita ko, „švarūs“ ženklai apie tai, kad nėra tam tikrų elementų (pavyzdžiui, „be antibiotikų“) ir apie nepatvirtintas kokybės savybes (pavyzdžiui, „šviežias“ ir „natūralus“), taip pat įvairūs ekologiškumo teiginiai, prilygstantys ekomanipuliavimui. Deja, dabartinėmis ES taisyklėmis negalima užkirsti kelio tokiai praktikai, pažymi auditoriai.
Nepaisant šios kritikos, auditorių vertinimu, vartotojų švietimas nėra prioritetas. 2021–2025 m. informavimo apie maisto produktų ženklinimą kampanijoms ES skyrė tik apie 5,5 milijono eurų, o valstybių narių vartotojams skirtos kampanijos vykdomos retai. Pavyzdžiui, datos žymėjimas, nors ir privalomas, yra menkai suprantamas: vartotojus klaidina žodžių „tinka vartoti iki“ ir „geriausias iki“ reikšmė ir pasekmės.
Maisto įmonės taip pat gali pasinaudoti su patikromis ir baudomis susijusiomis spragomis. Paprastai patikros yra veiksmingos tikrinant privalomus maisto produktų ženklinimo elementus. Tačiau patikros, susijusios su neprivalomąja informacija, pavyzdžiui, maistingumo ir sveikumo teiginiais, arba su maisto produktų pardavimu internetu (kuris po pandemijos smarkiai išaugo), neatliekamos arba jų atliekama nedaug, nes beveik neįmanoma patikrinti už ES ribų esančių interneto svetainių. ES auditoriai daro išvadą, kad pažeidimų atveju baudos ne visada yra atgrasomos, veiksmingos ar proporcingos.
ES informacijos apie maistą teikimas vartotojams reglamentuojamas bendrųjų taisyklių rinkiniu – 2002 m. Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamentu, 2006 m. Teiginių reglamentu ir 2011 m. Reglamentu dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams (IMTV reglamentu). Maisto produktų ženklinimas ES taip pat reglamentuojamas įvairiomis tikslingesnėmis taisyklėmis, kuriomis nustatomi reikalavimai konkretiems maisto produktams (pavyzdžiui, vynui, kiaušiniams, medui, alyvuogių aliejui ir mažiems vaikams skirtiems maisto produktams).
Europos Sąjungoje etiketė apibrėžiama kaip „žymuo, prekės ženklas, ženklas, vaizdinė arba kitokia aprašomoji medžiaga, užrašyti ar atspausdinti maisto produkto pakuotėje ar taroje, uždėti trafaretu, joje pažymėti, įspausti ar ant jos atspausti arba prie jos pritvirtinti“.
