Posėdžio metu pasiūlyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą (toliau – sąrašas) įrašyti 98 augalų veisles, tačiau po posėdžio 5 veislių paraiškos buvo atsiimtos. Kai kurios komisijos pasiūlytos augalų veislės nebus įrašomos į 2019 m. sąrašą, nes dar nebaigti jų išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo (toliau – IVS) tyrimai. Atsižvelgdama į žiemkentiškumo rezultatus, pagrindinį laukiamą rodiklį – derlių, jo kokybės duomenis bei vegetacijos periodo trukmę, komisija taip pat atmetė 7 tirtų augalų veislių paraiškas ir pasiūlė 14 augalų veislių tyrimą pratęsti dar vieneriems metams, rašoma tarnybos pranešime.
Nauda selekcininkams, žemdirbiams, Lietuvai
Augalo veislės registravimas selekcininkams labai svarbus: augalo veislė – saugoma intelektinė nuosavybė, jos dauginamosios medžiagos negalima naudoti be licencinės sutarties, sudarytos tarp selekcininko ar jo įgaliotojo atstovo ir dauginamosios medžiagos naudotojo. Dauginamąją medžiagą galima tiekti rinkai tik tuomet, kai augalo veislė įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir / ar ES bendrąjį žemės ūkio augalų ar daržovių rūšių veislių katalogą. Tai svarbu ir žemdirbiui: augalo veislės tyrimas ir registravimas apsaugo nuo neproduktyvių veislių naudojimo, padeda sumažinti veiklos riziką. Ūkinio vertingumo tyrimų būtinumą pabrėžia ir Europos Komisija.
Augalo veislė (genotipas) – bazė technologiniam progresui (pvz., šiuolaikinės veislės lemia 50–60 proc. derliaus). Tai svarbu augalininkystei, žemės ūkiui ir Lietuvai. Nacionalinė augalų selekcija, veislių tyrimas – valstybės prestižo ir iš dalies ekonominio savarankiškumo pagrindas. Visiems žemės naudotojams siūlome domėtis augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimų, atliktų Augalininkystės tarnybos augalų veislių tyrimo skyriuose, duomenimis ir rinktis augalų veisles, registruotas Lietuvoje.
Prieš registruojant augalų veisles būtina atlikti žemės ūkio ministro nustatytų augalų rūšių veislių ūkinio vertingumo tyrimus. Šie tyrimai atliekami Augalininkystės tarnybos augalų veislių tyrimo skyriuose. Be šių tyrimų, privalomi ir IVS tyrimai. Jie Lietuvoje neatliekami, bet užsakomi kaimyninėje Lenkijoje ar, selekcininkui pageidaujant, kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingose institucijose, arba iš pastarųjų perkamos ataskaitos. Taip pat augalo veislei turi būti pasiūlytas tinkamas pavadinimas (visus pasiūlytus pavadinimus tikrina Augalų veislių skyriaus darbuotojai).
Pasiūlyta įrašyti daugiau javų veislių
Pastaraisiais metais sparčiai kintant klimatui, ypač svarbus tampa žieminių augalų rūšių veislių žiemkentiškumas. Tiriama ne tik natūralus atsparumas šalčiui, bet ir augalo veislės gebėjimas išlikti per visą tyrimo laikotarpį (svarbi rudens, žiemos ir pavasario veiksnių įtaka). Reikia pažymėti, kad pastarosios 3 žiemos nebuvo labai šaltos, ir žiemkenčiai gana gerai peržiemojo, nors ir ne visos veislės buvo sukurtos mūsų klimato sąlygomis (dalis jų kurtos Švedijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje). Žiemkentiškumo balui, vertinant žiemines augalų veisles, komisija ir jos pirmininkas Žemės ūkio ministerijos vyriausiasis patarėjas Rimantas Krasuckis skyrė didžiulį dėmesį.
Atsižvelgiant į tai, iš 2019 metų sąrašą papildysiančių 38 naujų javų veislių net 20 – žieminių javų veislių. Komisija į sąrašą pasiūlė įrašyti 15 žieminių kviečių veislių, iš kurių dvi – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto selekcininkų sukurtos labai gerų ir gerų kepimo savybių grūdus užauginančios veislės Suleva DS ir Lakaja DS, taip pat 10 Vokietijos selekcininkų sukurtų žieminių kviečių veislių Achim, Amun, Bruce, KWS Eternity, KWS Fontas, KWS Kiran, Oponent, Ponticus, Rivero ir Titanus (KWS Eternity ir Ponticus išaugina labai gerų kepimo savybių grūdus), taip pat Švedijos selekcininkų sukurtos veislės Gunilla ir Hacksta bei Prancūzijos Fenomen, kurios tyrimo metais pasižymėjo geru žiemojimu ir gausiais derliais (2015–2018 m. derliaus vidurkis iš visų 4 augalų veislių tyrimo skyrių – apie 10 t ha-1). Didžiausią derlių per 3 metų tyrimo laikotarpį Pasvalio augalų veislių tyrimo skyriuje lietingaisiais 2017 metais subrandino geromis kepimo savybėmis pasižyminti veislė Amun (12,60 t ha-1) ir patenkinamomis kepimo savybėmis pasižyminti veislė Gunilla (12,80 t ha-1).
Sąrašas pasipildys 3 Vokietijos selekcininkų sukurtomis hibridinėmis žieminių rugių veislėmis: KWS Bono, Poseidon ir SU Bonelli. Šių veislių 3 metų žiemkentiškumo vidurkis 3 augalų veislių tyrimo skyriuose buvo artimas 9 balams (aukščiausias žiemkentiškumo įvertinimo balas) ir Plungės augalų veislių tyrimo skyriuje 2017 m. davė didžiausią derlių: SU Bonelli 12,78 t ha-1 ir KWS Bono 12,26 t ha-1.
Puikūs žieminių kvietrugių veislės Rufus 3 metų ūkinio vertingumo tyrimų rezultatai gauti 4 augalų veislių tyrimo skyriuose: derlius 2017 m. Pasvalio augalų veislių tyrimo skyriuje siekė 12,49 t ha-1, o 3 metų derliaus vidurkis – 10,03 t ha-1.
Sąraše bus daugiau žieminių miežių veislių – jis pasipildys Vokietijos selekcininkų sukurta veisle KWS Higgins, kurios žiemkentiškumas įvertintas 8,2 balo, 3 metų derliaus vidurkis 104,4 procentais viršijo standartinių veislių derliaus vidurkį, o didžiausią derlių davė Kauno augalų veislių tyrimo skyriaus pasėliai: 2016 m. – 12,93, o 2017 m. – 12,30 t ha-1.
Vasariniams augalams 2017–2018 m. laikotarpis nebuvo palankus: 2017 m. augalų dygimo ir vegetacijos pradžioje vyravo sausra, vėliau iškrito didelis kritulių kiekis. 2018 m. pavasarį ir vasarą buvo ypač karšta ir sausa. Atsižvelgiant į tai, kad visos veislės buvo tiriamos tomis pačiomis sąlygomis, į 2019 m. sąrašą buvo pasiūlyta įrašyti net 8 vasarinių kviečių veisles: 4 iš jų (Kapitol, KWS Starlight, Signal ir Vilnius) sukūrė Vokietijos selekcininkai, 2 (Nimfa ir Rusałka) – Lenkijos, 1 (Levels) – Švedijos selekcininkai. Veislė Florens, sukurta Vokietijos selekcininkų, į sąrašą bus įrašyta tuomet, kai Vokietijoje bus baigti jos IVS tyrimai. Derlingiausios per 1–2 tyrimo metus pasirodė veislės Rusałka ir Levels, kurių derlius 2017 m. Kauno augalų veislių tyrimo skyriuje siekė atitinkamai 8,46 ir 8,43 t ha-1.
Komisija pritarė, kad į 2019 m. sąrašą būtų įrašytos net 8 vasarinių miežių veislės: Acorn, Bente, Ellinor, ir Fandaga, sukurtos Vokietijos selekcininkų, Cosmopolitan, Embrace ir Feedway, sukurtos Danijos selekcininkų, ir Lenkijos selekcininkų sukurta veislė Teksas. Didžiausią derlių tyrimo metais Šilutės augalų veislių tyrimo skyriuje subrandino veislė Bente – 10,43 t ha-1. Verta prisiminti, kad nuo 2013 m. visos vasarinių miežių veislės tiriamos tuose pačiuose augalų veislių tyrimo skyriuose, neskirstant miežių į pašarinius ar salyklinius, taikant vienodas auginimo technologijas, įskaitant ir tręšimą.
Sąrašas pasipildys 3 naujomis avižų veislėmis: Hardy ir Lion, sukurtomis Vokietijos selekcininkų, ir Nemesis, sukurta Švedijos selekcininkų. Šios veislės didžiausią derlių užaugino Kauno augalų veislių tyrimo skyriuje 2017 m.: Hardy – 10,14 t ha-1, Lion – 10,18 t ha-1, Nemesis – 9,88 t ha-1.
2019 m. sąraše – net 9 ankstyvųjų kukurūzų ir 8 vidutinio ankstyvumo kukurūzų veislės. Galvijininkystės krypties ūkiai turės galimybę rinktis šias naująsias veisles: ankstyvųjų kukurūzų veisles Agapia, Alonso, ES Legolas, Malaga, Maryjane, Sheddar, Solemio (Prancūzija), Carleso ir Honoro (Austrija), taip pat vidutinio ankstyvumo veisles Alabanga, Astrosilo, Bringa (Austrija), Activiti CS, Damian, Sensass (Prancūzija), Megalo ir Padua (Šveicarija). Šie kukurūzai pasižymi ne tik geru žaliosios masės derliumi, bet ir sukaupiamu dideliu (23,3–14,2 proc.) sausųjų medžiagų kiekiu.
Nauja bulvių veislė ir gausesnis cukrinių runkelių veislių pasirinkimas
Sakoma, kad bulvės Lietuvoje – antroji duona. Džiugu, kad Lietuvos selekcininkai sukūrė bulvių veislę, kurios registravimui pritarė komisija: į 2019 metų sąrašą bus įrašyta Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filialo selekcininkų sukurta valgomųjų bulvių veislė VB Meda, pasižyminti mažesniu sausųjų medžiagų ir krakmolo kiekiu gumbuose, bet duodanti didesnį derlių, lyginant su tirta standartine veisle Goda.
Sąrašas bus papildytas 10 naujų cukrinių runkelių veislių, kurios yra gana derlingos, o jų šakniavaisiuose kaupiasi nemažas cukraus kiekis: Vokietijos selekcininkų sukurtos veislės Celcius, Fenja KWS, Sigurd, Smart Breanna KWS, Smart Renja KWS, Thyra KWS, Danijos – Fortnox, Holiday, Hopla ir Belgijos – Fighter. IVS tyrimų pabaigos Švedijoje laukia 2 komisijos pasiūlytos Danijos ir viena Belgijos selekcininkų sukurtos cukrinių runkelių veislės. Didžiausiu šakniavaisių cukringumu pasižymėjo Thyra KWS (18,54 proc.), Smart Renja KWS (18,46 proc.) ir Smart Breanna KWS (18,45 proc.), tačiau didžiausią baltojo cukraus kiekį sukaupė veislės Fortnox ir Fenja KWS (14,37–14,35 t ha-1). Reikia pažymėti, kad visos veislės yra tolerantiškos rizomaniją sukeliančiam virusui, Holiday tolerantiška nematodams, Smart Renja KWS atspari rizomanijai ir nematodams, Hopla atspari nematodams ir tolerantiška Aphanomyces genties grybų sukeliamoms ligoms.
Sąraše – dar 2 registruotos Conviso Smart grupės veislės Smart Breanna KWS ir Smart Renja KWS, sukurtos taikant technologines inovacijas, tolerantiškos plataus spektro ALS inhibitorių grupės herbicidui Conviso One.
Aliejinių ir pluoštinių bei pašarinių augalų veislės
Mūsų žemdirbiai augina daug žieminių ir vasarinių rapsų. Tai vertingi aliejiniai ir energetiniai augalai, kurių sėklos turi didelę paklausą. Komisija, kaip ir kasmet, ypač atidžiai atrinko žieminių rapsų veisles – tik 11 iš 15 žieminių rapsų veislių buvo pasiūlytos į sąrašą. Tai Belgijos selekcininkų sukurtos rapsų hibridų veislės INV 1024, INV1033, INV1044, INV1066 (kodo formos pavadinimai), Vokietijos – rapsų hibridų veislės Bender, Dariot, Dominik, Umberto KWS, Prancūzijos – Alabama, DK Sequel ir Sienna. Jų visų žiemkentiškumas įvertintas daugiau negu 6,5 balo, o derlius artimas arba didesnis už standartinių veislių vidurkį (5,18 t ha-1).
Iš 8 naujų siūlomų registruoti vasarinių rapsų didžiausiu derlingumu (3,35 t ha-1) pasižymėjo hibridinė veislė Jarmil KWS (kilmės šalis – Vokietija). Taip pat bus užregistruotos 6 rapsų hibridų veislės, sukurtos pagal technologiją „švarus laukas“, – genetiškai atsparios imidazolinono grupės veikliosioms medžiagoms.
Reikia pažymėti, kad beveik visos registruojamos rapsų veislės pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose priskiriamos maistiniam 00 rapsų veislių tipui (0–2 proc. eruko rūgšties ir iki 18 ϻmol g-1 gliukozinolatų). Didesnį gliukozinolatų kiekį sukaupia tik 3 žieminių ir viena vasarinių rapsų veislių sėklos.
Į sąrašą įtraukta Lenkijos selekcininkų sukurta sojų veislė Viscount, kurios sėkla gali būti naudojama kaip pašarus papildantis augalinių riebalų ir baltymų šaltinis. Mūsų klimato sąlygomis svarbu tai, kad šios veislės vegetacijos periodas yra 6 dienomis trumpesnis (132 dienos) už standartinių veislių Amandine ir Paradis.
Bus registruotos 3 Prancūzijos selekcininkų sukurtos sėjamųjų žirnių veislės – Bagoo, Bluetooth ir Manager. Šios veislės tyrimo metais subrandino 4,90, 5,09 ir 4,84 t ha-1 derlių.
Sąrašas pasipildys 2 daugiamečių žolių veislėmis: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto selekcininkų sukurta vejoms skirta daugiamečių svidrių veisle Cirvija ir energetiškai vertinga nendrinių eraičinų veisle Medainis.
Veislių registravimo reikalavimai
Kai už kiekvieną naujai registruojamą augalo veislę bus sumokėta nustatyta valstybės rinkliava, sąrašas su naujųjų augalų veislių būdingiausių savybių aprašais bus patvirtintas Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu ir atspausdintas specialiame leidinyje. Duomenys apie naujai registruotas, iš sąrašo išbrauktas augalų veisles, apie pasikeitusius augalų veislių palaikytojus ar veislių pavadinimus bus perduoti Europos Komisijai ir veislės bus įrašytos į Europos Sąjungos bendruosius žemės ūkio augalų ar daržovių rūšių veislių katalogus arba išbrauktos iš jų. Po augalų veislių įrašymo į minėtus katalogus jų dauginamąją medžiagą galima tiekti visos Europos Sąjungos rinkai. Reikia pažymėti, kad apie pusė naujai į sąrašą įrašomų veislių bus pirmą kartą įtrauktos į Europos Sąjungos katalogus. Augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimo 2018 metų duomenys bus paskelbti Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje www.vatzum.lt, kurioje tokius duomenis galima rasti nuo 2005 metų.