Spragos ir grėsmės
Laidoje ministras tikino, kad apie nevaldomus miškų kirtimus buvo kalbėta jau labai seniai. Artimiausiu metu planuojama priimti sprendimus, kad kirtimai būtų maksimaliai apriboti. Tiesa, K. Mažeika taip pat pripažįsta, kad įstatyme yra spragų.
„Miškų kirtimų problemos atsirado turbūt tada, kai pradėjo vykti miškų reformos, kai buvo panaikintos 42 urėdijos ir sukurta viena valstybinė miškų urėdija. Tuomet nemaža dalis kritikų ir tų žmonių, kurie pelnėsi iš tos sistemos, pradėjo kalbėti apie nevaldomus miškų kirtimus. Jeigu pažiūrėtume į ankstesnius laikus, tai viskas buvo gerai, nei vieno klausimo nekilo, nors miškai buvo kertami ir eikvojami.
Viešųjų ryšių akciją prieš šią reformą mes matome, taip pat ir visus atspindžius, kas už to stovi, bet, kita vertus, mes kalbame apie saugomas teritorijas, dėl ko kilo diskusijų dėl Punios šilo, ar reikia rezervato, ar reikia palikti erdvę žmonėms, kur galėtų naudotis gamtos gėrybėmis, nebūtų uždara erdvė. Matome, kad didžiausia problema yra miškų kirtimas. Artimiausiu metu planuojame su Miškų urėdija priimti sprendimus, kad ten kirtimai būtų maksimaliai apriboti, nebūtų vykdomi pramoniniai kirtimai, ir taip išspręstume problemą“, – DELFI laidoje kalbėjo ministras.
Neįžvelgia stambiųjų pramonininkų pergalės
Paklaustas, ar priimtas nutarimas nėra stambiųjų pramonininkų pergalė, K. Mažeika kalbėjo apie tai, kad nesupranta, kur būtų galima įžvelgti tą pergalę.
„Diskutuotinas klausimas, aš pats komitete išsakiau tam tikrų abejonių, dėl ko po įstatymo priėmimo yra daug spragų. Kiek diskutavome su privačių miškų savininkais, su asociacijų atstovais, tai teko pripažinti, kad tai nėra išbaigtas Seimo projektas. Seimas galbūt skubotai priėmė šį įstatymo projektą, nes nebuvo sudėti visi įmanomi saugikliai. Aš pats, kaip vienas iš iniciatorių, diskutavau, ar ta riba 1,5 ha vienos urėdijos matmenyje – pakankamai nemažas plotas šeimos ūkiui. Tai yra pakankamas kiekis, iš kiek šeima gali išgyventi“, – sakė ministras.
Galimos grėsmės
Miško žemės įsigijimų ribojimą skeptiškai įvertino Vyriausybė, Europos teisės departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba, Pramonininkų konfederacija – pataisų oponentai įsitikinę, kad jomis gali būti daroma esminė įtaka šalies verslui bei ekonomikai.
„Aš nežinau, kas yra stambieji pramonininkai, kam tai gali būti pergalė. Kita vertus, jeigu žvelgiant, kad atsiras vienas ar keli dideli miško valdytojai su keliasdešimt tūkstančių hektarų, tai, pavyzdžiui, IKEA, apie kurią mes kalbame, vieną dieną ji perka miškus iš valstybinių miškų urėdijos, turi nuolatines sutartis, pastovius kiekius, kiek nuperkama tos medienos, bet vieną dieną jie pasakytų, kad baigėme pirkti ir naudosime savo tuos keliasdešimt tūkstančių hektarų, ir tokiu būdu gali būti dempinguojamos kainos, tokiu būdu gali sustoti visas Miškų urėdijos mechanizmas, nes iš to finansuojamos darbo vietos, mokslininkai, miško priežiūra, medelynai. Tam tikros grėsmės yra galimos“, – kalbėjo AM vadovas.
Jo teigimu, šiuo metu pastebima, kad Lietuvos miškai yra labai perspektyvūs.
„Manome, kad mišką turime naudoti atsakingai, proporcingai, atsižvelgiant į mokslininkų ir miškininkų rekomendacijas ir prognozes, kurias jie sudaro. Miškininkystės mokslas, manau, jų darbas duoda rezultatą, kad šiandien Lietuvos miškai yra tokie geri ir perspektyvūs“, – sakė K. Mažeika.
Bus galima turėti iki 1,5 tūkst. ha miško
DELFI primena, kad nuo 2020 metų sausio vienas savininkas ar susiję asmenys galės turėti iki 1,5 tūkst. hektarų miško. Seimas antradienį priėmė tai numatančią Miškų įstatymo pataisą: už ją balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 6, o susilaikė 5.Konservatorius Kęstutis Masiulis teigė, kad efektyviai miškus gali valdyti tik didelius jų plotus turintys savininkai.
Liberalo Simono Gentvilo teigimu, yra daugybė kelių, kuriais bus galima ribojimų išvengti.
„Po kokių aštuonerių metų pabusime ir suprasime, kad susiformavo milžiniškos korporacijos nepaisant ribojimų“, – tikino parlamentaras.
Seimas nesutiko svarstyti S. Gentvilo pataisos, kuria jis siūlė leisti vienam asmeniui ar įmonei įsigyti ne daugiau kaip 5 proc. visų privačių miškų savininkų valdų ploto, arba maždaug 42-44 tūkst. ha.
Prieš tai Seimas nesutiko išplėsti susijusių asmenų sąrašą. Konservatoriai siūlė įtraukti daugiau asmenų: sužadėtinius, sugyventinius bei su pirkėjais tam tikrais giminystės ryšiais arba svainystės santykiais susijusius žmones.
Jeigu Seimas konservatorių siūlymui būtų pritaręs, miško žemės įsigijimas būtų labiau apribotas nei dirbamos žemės.
Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius Aidas Pivoriūnas Kaimo reikalų komitete pranešė, kad privačių miškų sektoriuje dabar veikia 120 individualių ir kitų formų įmonių, jos tiekia į rinką 70 proc. medienos ir turinčių 0,5–6 tūkst. ha miško. A. Pivoriūno teigimu, 80 įmonių jau yra įsigijusios virš 1,5 tūkst. ha miško.
Miško žemės įsigijimų ribojimą skeptiškai įvertino Vyriausybė, Europos teisės departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba, Pramonininkų konfederacija – pataisų oponentai įsitikinę, kad jomis gali būti daroma esminė įtaka šalies verslui bei ekonomikai.
Iki šiol miško ūkio paskirties žemės įsigijimui Lietuvoje jokie apribojimai negaliojo.