Vieną plačiausių grūdų supirkimo tinklą Lietuvoje valdančios bendrovės „Agrochema“ komercijos direktorius Gerardas Brazaitis sako, kad šiemet grūdų sezonas išsiskyrė ne tik pora savaičių vėluojančia javapjūte, prastesnės kokybės žieminiais kviečiais, bet ir pasikeitusiais ūkininkų įpročiais, rašoma pranešime.
Prastesni kviečiai, geresni rapsai
„Ne vieną dešimtmetį dirbdami su grūdais iš anksto pastebime tam tikras tendencijas, tad prastesnė žieminių kviečių kokybė nenustebino. Šaltas ir labai sausas pavasaris, ūkininkų mažiau azotinėmis trąšomis tręšti pasėliai ir prieš pat derliaus nuėmimą praūžęs gausus lietus jiems atsiliepė itin neigiamai: kviečiai yra su mažesniu glitimu, baltymu, taip pat mažesnis saiko svoris, yra grūdų pažeistų fuzariozės. Tiesa, rapsai užderėjo neblogai – šiais metais jie pasižymi aukštesniu aliejingumu lyginant su 2021 metų derliumi – daugumos „Agrochemos“ supirktų rapsų aliejingumas viršija 48 proc., žemesnio kaip 45 proc. aliejingumo yra supirkta vos 5 proc. Tai įspūdingi skaičiai, ypač turint omenyje, kad pernai didžioji dalis supirktų rapsų buvo mažesnio kaip 45 proc. aliejingumo“, – sakė G. Brazaitis.
Šiemet lygiai pusė supirktų žieminių kviečių buvo antros klasės, o 88 proc. supirktų rapsų aliejingumas viršijo 45 proc.
Pasikeitė įpročiai
Grūdų supirkimas yra svarbi „Agrochemos“ veiklos dalis ir jai nuolat skiriamas didelis dėmesys.
„Orientuojamės į grūdų supirkimą tiesiai iš augintojų – nuolat geriname elevatorių infrastruktūrą, daug dėmesio skiriame tiksliam ir operatyviam grūdų kokybės nustatymui. Panašu, kad ūkininkai tai vertina – kasmet grūdų supirkimo apimtys auga: šiemet iš augintojų jau supirkome beveik 5 proc. daugiau grūdų negu pernai ir šis skaičius dar augs, nes ūkininkai dalį grūdų dar laiko pas save“, – sakė G. Brazaitis.
Šį sezoną stebime pasikeitusią ūkininkų elgseną – parduodama tik dalis derliaus, kad būtų iš ko padengti einamąsias išlaidas, o didesnė dalis užaugintų grūdų, ypač aukštesnės klasės ir vadinamieji „ekstriniai“, sandėliuojami, tikintis sulaukti aukštesnių supirkimo kainų.
„Ar toks elgesio modelis pasiteisins – pasakyti sunku, nes situacija rinkoje kaip niekada permaininga ir neprognozuojama“, – teigia „Agrochemos“ komercijos direktorius.
Ieškos alternatyvų
Šiuo metu grūdų rinkoje yra vadinamasis „harvest pressure“ – vyrauja pati didžiausia pasiūla, o tuo naudodamiesi grūdų importuotojai bando numušti kainas. Tikėtina, kad kainos gali stabilizuotis metų pabaigoje, kai nusistovės pasiūlos ir paklausos pusiausvyra.
„Šalia turime du rimtus pasaulinės grūdų rinkos žaidėjus – rekordinį derlių užauginusią Rusiją ir Ukrainą, kurios grūdai vienu ar kitu būdu, bet vis tiek „juda“ ir patenka į rinką. Be to, ir Rusijos, ir Ukrainos grūdai yra gerokai pigesni negu Europos, tad ženklaus kainų augimo tikėtis sunku. Nereikia pamiršti, kad grūdų supirkimo kainos ir taip yra rekordinėse aukštumose, o grūdai yra būtinoji prekė ir prabangos preke jie netaps. Atsitikus force majeure ir grūdų kainoms dar padidėjus, grūdų pirkėjai tiesiog ieškos alternatyvų ir vietoje kviečių pirks pavyzdžiui gerokai pigesnius ryžius“, – pabrėžė G. Brazaitis.