Žemdirbių bendruomenėje strategija sutikta nevienareikšmiškai, nes pokyčiai bus reikšmingi. Vis didesni aplinkosauginiai iššūkiai, ribojamos tiesioginės išmokos didiesiems ūkiams, didesnė nei reikalauja ES parama jauniesiems ūkininkams.
Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas:
„Strateginis planas nėra toks blogas, kaip mėginama nupiešti viešoje erdvėje, kur sakoma, jog ministras blogas, nieko nedaro ir nekuria. Laiko buvo nedaug, nes strategiją labai vėlai patvirtino ES.
Mane nustebino ūkininkų susitelkimas, kai nebuvo žiūrima, kam atstovauji – Lietuvos žemės ūkio tarybai ar Žemės ūkio rūmams. Visgi, sudėjus tikslus prasidėjo paklodės tampymas.
Seniai kalbama, kad nyksta kaimas, jame mažėja žmonių. Kyla natūralus klausimas, ar išdalinti pinigus smulkiems ūkiams, ar atiduoti pinigus pramonei. Tačiau reikia rasti balansą, kad išliktų tiek šeimos ūkiai, tiek pramonė ir tuo pačiu nebūtų pamiršti socialiniai dalykai bei aplinkosauga. Reikia ir ekstensyvaus ūkio, daugiamečių pievų.
Mane džiugina, kad jaunieji ūkininkai šioje strategijoje turi prioritetą. Jei turėsime tikslą, tuo pačiu paskatinsime žmones kurti ūkius. Kartais klausia, iš kur pas mus atsiras jaunų žmonių, tačiau kiekvienais metais universitetą baigia žemdirbiškųjų profesijų atstovai, tik 80 proc. jų išvažiuoja į užsienį. Pavyzdžiui, veterinaras važiuoja į užsienio kliniką ir gauna 3 tūkst. eurų į rankas nors neturi jokios patirties. Lietuvos darbdaviai jam gali pasiūlyti 600 eurų be galimybės augti. Todėl reikia skatinti, kad žmonės kurtų verslus, bet neužsiimtų samdomu darbu.
Vietoj 2 proc. bendro voko jauniesiems ūkininkas mes skirsime 4 proc. Tai džiugina, nes virš 40 proc. ūkininkaujančių pensinio amžiaus. Jei nieko nekeisime, po kelių metų jie parduos ne ūkius, o žemes. Keliame klausimą, kaip būtų galima pasinaudoti parama ir įsigyti ne žemę, bet visą ūkį su jau sukurta infrastruktūra.
Kitas aštrus klausimas – tiesioginių išmokų ribojimas. Tačiau niekas nekalba, kad ribosime tik bazines įmokas, leisime atskaičiuoti darbo užmokestį, ir tai palies tik virš 1400 hektarų valdančius ūkius. Ar pasieksime išsikeltus tikslus neaišku. Blogas pats rėmimo modelis – remiame hektarus, o ne juose kuriamą pridėtinę vertę. Pagal pagaminamą produkciją iš vieno hektaro ES esame treti nuo galo.
Gerai, kad keičiasi rėmimas ir smulkiems ūkiams. Nors nebelieka paramos iki 15 tūkst. eurų, bus skatinama kooperacija. Tai vienintelis būdas mažiesiems išlikti."
Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkių asociacijos vadovas:
„Tai situacijos lopymas. Plane turėtų būti įvardinama, kokios kryptys ir koks ūkio modelis Lietuvai priimtiniausias. Dabar tik deklaracijos, nėra aiškiai užbrėžtų tikslų.
ES orientuojasi į šeimos ūkius, žmones, sveikos produkcijos gamybą. Pas mus šie siekiai neatsispindi.
Kalbant apie ekologinius ūkius, jų reikalavimai per daug griežti, kad tai būtų masinis ūkininkavimo būdas. Užtektų apsiriboti jau dabar galiojančiais „išskirtinės kokybės“ reikalavimais.
Reikia iš esmės keisti visą kryptį. Mes ėjome į dvarų ir stambių ūkių kūrimą. ES aiškiai įvardino, kad tokia politika negali tęstis. Tai atneša klimato kaitą.
Blogiausia, kad mes aiškiai neįvardiname, ko patys siekiame. Pavyzdžiui, Mykolo Krupavičiaus žemės reformoje aiškiai pasakyta, kad orientuojamės į maždaug 30 ha dydžio ūkius, išimtinais atvejais iki 80 ha. Dabar 4 proc. ūkininkų valdo 60 proc. žemės ir jei nebus ryžtingų veiksmų, niekas nepasikeis. Išmokų mažinimas ribotas ir menkas. Mes, lietuviai ją pritaikėme taip, kad kai kam būtų naudinga. Pavyzdžiui, lenkai nustatė, kad išmokos gali būti mokamos iki 50 tūkst. eurų ir viskas.“
Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas:
„Bendras įspūdis – ten kur trumpa, ten trūksta. Akivaizdžiai matosi, kad tikslai aukšti, o pinigų mažai ir jų trūksta visoms kryptims. Šis naratyvas eina per visą strategiją.
Augalininkystės ūkiai palikti be investicinės paramos, nors mes turėsime susitvarkyti su milžiniškais iššūkiais. Pavyzdžiui, pakeitus akcizus neliko vadinamojo „raudono kuro“, kurį naudojome džiovinti grūdams. Reikės pereiti prie alternatyvios energijos, nors tam paramos nėra jokios. Mums tai skaudi tema.
Turėsime sumažinti trąšų ir pesticidų kiekį. Reikės investuoti į tiksliąją techniką. Vidutiniams ir smulkesniems ūkiams tai bus sudėtinga, nes investuoti teks iš savo lėšų. Mūsų ūkis išgyveno daugybę reformų, tikiuosi išliksime. Tačiau tendencija aiški – maisto produktų bus mažiau ir maistas bus brangesnis.“
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas
Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, 2019 metais pradėto rengti strateginio plano prioritetai – konkurencingas žemės ūkis ir darbo vietų kūrimas bei išlaikymas kaimo vietovėse, rašoma pranešime.
Dėl kai kurių klausimų pavyko rasti kompromisus, kiti buvo ir yra politiškai jautrūs. Vienas tokių – bazinių išmokų lubos, kurias ministerija siūlo įvesti su teise iš jų išskaičiuoti darbo užmokestį ir su juo susijusius mokesčius. Bazinių išmokų suma vienam gavėjui, viršijanti 60 tūkst. Eur, būtų mažinama 85 proc. Be to, vienas gavėjas negalėtų gauti daugiau nei 100 tūkst. Eur bazinių išmokų per metus. Šiandien Lietuvoje yra 290 ūkių, kurie viršytų minėtas išmokų ribas.
Nuo 2023 m. valstybės narės toliau taikys aktyvaus ūkininko apibrėžimą, nes siekiama užtikrinti, kad parama būtų skiriama tik tiems, kas verčiasi žemės ūkio veikla. „Ja neturi būti laikoma golfo laukų ar oro uostų priežiūra“, – teigė ministras.
K. Navickas akcentavo, kad kai kuriose srityse Žemės ūkio ministerija turi didesnes ambicijas, negu numato ES reglamentai. Tai parama smulkiems ūkiams, jauniesiems ūkininkams, ekologiškai ūkininkaujantiems. „Negalime nutolti nuo tikslo gaminti maisto produktus. Tų produktų, kurių nepasigaminame arba jų mažėja, privalome pasigaminti“, – pabrėžė ministras.
Pasak jo, būtinas didesnis dėmesys kooperacijai. „Svarbu ne narystė kooperatyve, o bendradarbiavimas dalijantis bendrais ištekliais: darbo priemonėmis, technika, įvairia įranga. Veikiant po vieną proveržio nepasieksime“, – teigė K. Navickas.
Per ateinantį ES paramos laikotarpį tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai numatoma 4,27 mlrd. Eur parama. Apsirūpinti tvariais metodais užauginta žemės ūkio produkcija ir didinti sektoriaus pridėtinę vertę – numatoma skirti 1 mlrd. 993,0 mln. Eur, prisitaikyti prie klimato kaitos ir saugoti gamtinius išteklius – 1 mlrd. 244,9 mln. Eur, kurti gyvybingą ir ūkininkavimui bei verslui patrauklų kaimą – 917,2 mln. Eur. Mokslui, konsultavimui ir techninei paramai – 115 mln. Eur.
Naujuoju 2023-2027 m. laikotarpiu numatoma atsisakyti investicinės paramos, tiesiogiai nesusijusios su žemės ūkio veikla. Nebeplanuojama remti ne žemės ūkio verslo (įskaitant biodujų gamybą), plačiajuosčio interneto, žvyrkelių asfaltavimo, kaimų atnaujinimo (projektų, įgyvendinamų per Regioninės plėtros tarybas), miško infrastruktūros plėtros ir technologijų, tradicinių amatų centrų, gamintojų grupių ir organizacijų, asbestinių stogų keitimo, COVID-19 priemonių. Numatoma, kad iš dalies prie šių veiklų galės prisidėti vietos veiklos grupės, kurios rengia vietos veiklos strategijas.
Pristačiusi Strateginį planą socialiniams partneriams, ministerija laukia jų pastabų ir siūlymų. Iki gruodžio 31 d. planas turi būti pateiktas vertinti Europos Komisijai. Jai pateikus savo pastabas, vėl bus grįžtama prie diskusijų su socialiniais partneriais. Visų valstybių narių planus Europos Komisija ketina tvirtinti 2022 m. antrąjį pusmetį.